Per pastaruosius porą dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinės tapo patrauklios užsienio investuotojams. Tarptautinės ir vietinės įmonės sostinėje paprastai siūlo didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis Vidurio ir Ryto Europoje taip pat iš esmės skiriasi. 2016 m. rugsėjį „Paylab“ (pastaba, Lietuvoje Paylab paslaugas teikia CV-Online valdomas www.manoalga.lt) –atliko tarptautinį darbo užmokesčio tyrimą, kurio metu buvo tirtas aukštesnės grandies vadovų darbo užmokestis devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių. Nustatyta, kad aukščiausio lygio vadovai didžiausią darbo užmokestį gauna Prahoje ir Bratislavoje. Na, o vadovai Baltijos šalyse gauna mažiausias pajamas.
Paprastai darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį sostinėje. Iš visų tyrimo šalių didžiausias pajamas darbuotojai gauna Bratislavoje, kurioje vidutinis bruto darbo užmokestis yra 1 400 EUR. Slovakijoje taip pat nustatytas didžiausias skirtumas (apie 20 %) tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje, palyginti su kitomis tyrimo šalimis. Reikšmingi skirtumai taip pat nustatyti Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur darbuotojai sostinėje uždirba nuo 15 % iki 18 % daugiau nei šalies vidurkis. Mažiausi skirtumai yra Baltijos šalių sostinėse Taline, Rygoje ir Vilniuje, kur žmonės sostinėje uždirba tik apie 7 % daugiau nei atitinkamos šalies vidurkis. Belgrade (Serbija) darbo užmokestis yra apie dešimtadaliu didesnis nei kitose šalies vietose. Lyginant tyrimo sostines, paskutinę vietą užima Belgradas, kuriame vidutinis bruto darbo užmokestis yra 736 EUR.
Darbo užmokesčio apžvalga Vidurio ir Rytų Europos regione
| Bruto DARBO UŽMOKESTIS SOSTINĖJE (eurais)
Bratislava – 1 403 Praha – 1 345 Budapeštas – 1 231 Zagrebas – 1 226 Talinas – 1 156 Sarajevas – 1 051 Vilnius – 920 Ryga – 894 Belgradas – 736 |
AUKŠČIAUSIO LYGIO VADOVŲ bruto DARBO UŽMOKESTIS (eurais) * sostinėje
Praha – 3 980 Bratislava – 3 702 Zagrebas – 3 131 Budapeštas – 3 036 Sarajevas – 2 525 Talinas – 2 011 Belgradas – 1 828 Ryga – 1 610 Vilnius – 1 567 |
Šaltinis: „Paylab“
Tyrimas apima visų tipų įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinį darbo užmokestį sostinėje, atsižvelgiant į įmonės dydį ir pramonės šaką. Į darbo užmokestį įskaičiuojami visi priedai. Iš visų tyrimo šalių sostinių vadovai Prahoje gauna didžiausias pajamas, vidutiniškai apie 3 980 EUR, neatskaičius mokesčių, kurios beveik tris kartus viršija vidutines pajamas Prahoje. Lyginant visas tyrimo šalis, Čekijoje nustatytas didžiausias skirtumas tarp aukščiausio lygio vadovų vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje.
Antroje vietoje pagal įmonės vadovų pajamų dydį yra Bratislava, kurioje vidutinis darbo užmokestis siekia 3 702 EUR ir 2,6 kartus viršija vidutinį darbo užmokestį mieste. Trečioje vietoje yra Zagrebas, kuriame vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra 3 131 EUR. Zagrebas užima aukščiausią vietą tarp Balkanų šalių, kurios įtrauktos į tyrimą. Ketvirta vieta tenka Budapeštui su 3 036 EUR dydžio darbo užmokesčiu.
Mažiausios vadovų pajamos
Mažiausias pajamas aukščiausio lygio vadovai gauna Vilniuje (Lietuva), tik apie 1 567 EUR. Jų kolegos Rygoje (Latvija) pasiekė šiek tiek geresnį rezultatą – vidutiniškai apie 1 610 EUR. Iš trijų Baltijos šalių Taline (Estija) gaunamos didžiausios pajamos apskritai, o aukščiausio lygio vadovai uždirba vidutiniškai apie 2 010 EUR.
Įdomu tai, kad lyginant tyrimo šalis, Baltijos šalyse pastebėtas mažiausias vertikalus skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio sostinėje ir aukščiausio lygio vadovų pajamų: vidutinis vadovų darbo užmokestis yra tik 1,7 karto didesnis nei vidutinis darbo užmokestis sostinėje. Aukščiausio lygio vadovai Balkanų šalių sostinėse Zagrebe, Sarajeve ir Belgrade, uždirba apie 2,5 kartų daugiau nei sostinės vidurkis. Didžiausias skirtumas yra Prahoje, kurioje vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra tris kartus didesnis už vidutinį darbo užmokestį mieste.
Apie tyrimą
„Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas apėmė devynias sostines: Belgradą (Serbija), Bratislavą (Slovakija), Budapeštą (Vengrija), Prahą (Čekijos Respublika), Rygą (Latvija), Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), Taliną (Estija), Vilnių (Lietuva) ir Zagrebą (Kroatija). Tyrimo metu analizuotos pajamos, kurias gauna šie aukščiausio lygio vadovai: regiono vadovas / direktorius, ekonomikos / finansų vadovas, generalinis direktorius, rinkodaros vadovas, pardavimo vadovas, personalo vadovas, veiklos operacijų vadovas, saugumo tarnybos vadovas, IT vadovas, kokybės ir ISO standartų atitikties vadovas, logistikos vadovas, filialo vadovas, mokyklos direktorius, leidyklos vadovas, gydymo įstaigos vadovas, techninis direktorius, vykdomasis direktorius ir gamybos vadovas.
Apie „Paylab“
„Paylab“ – tai tarptautinė darbo užmokesčio tyrimų platforma, kurioje renkama informacija apie darbuotojų, užimančių įvairias pareigas, pajamas ir priedus. „Paylab“ naudoja unikalią duomenų rinkimo metodiką, kuriai būdinga trijų lygių kontrolė ir aštuonerių metų patirtis. „Paylab“ interneto svetainės arba partnerių interneto svetainių lankytojai savo šalyje gali lengvai ir anonimiškai užpildyti internetinę anketą apie gaunamą darbo užmokestį ir palyginti savo pajamas su tų pačių pareigų šalies vidurkiu. Sistema visada apdoroja aktualius pastarųjų 12 mėnesių duomenis. Įmonės naudoja nepriklausomą darbo užmokesčio analizę, siekdamos viduje nusistatyti darbo užmokesčio, mokėtino atitinkamas pareigas einančiam personalui, dydį.
„Paylab“ istorija
„Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas pradėtas vykdyti 2007 m. Slovakijoje. „Profesia“ (didžiausias darbo skelbimų portalas Slovakijoje) sukūrė „Paylab“ duomenų rinkimo, apibendrinimo ir apdorojimo metodiką. Į Slovakijos darbo užmokesčio tyrimą vėliau buvo įtrauktos Balkanų šalys (Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Serbija, Slovėnija), Centrinė Europa (Vengrija, Čekija) ir Baltijos šalys (Estija – www.palgad.ee, Latvija – www.algas.lv, Lietuva – www.manoalga.lt). Suomija ir Kenija visai neseniai prisijungė prie „Paylab“ darbo užmokesčio tyrimo. „Profesia“, kuris pradėjo darbo užmokesčio tyrimus, Slovakijos rinkoje veikia nuo 1997 m. ir pamažu tampa didžiausiu ir populiariausiu darbo skelbimų portalu. Jis taip pat veikia Čekijoje (Profesia.cz) ir Vengrijoje (Workania.hu). Nuo 2012 m. lapkričio „Profesia“ priklauso Suomijos žiniasklaidos grupei „Alma Media“. „Alma Media“ leidžia keletą garsių Suomijos laikraščių ir teikia daugiausia skaitmenines paslaugas. Be žurnalistikos paslaugų įmonė taip pat siūlo naudingą informaciją apie gyvenimo stilių, karjerą ir verslą. „Alma Media“ valdo ne tik „Profesia“ portalą, bet ir Višegrado, Baltijos ir Balkanų šalyse veikiančių darbo skelbimų portalų akcijas.
