Darbe patiriamas stresas daro įtaką miego trukmei. Įprastai stresą patiriantys žmonės miega trumpiau. Tarptautinė apklausa apie stresą darbe, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt), parodė, kad darbuotojai, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų, dažniau skundžiasi darbe patiriamu stresu. Jie kenčia nuo per didelių darbo krūvių, atsakomybės, mažo atlyginimo, viršvalandžių, laisvo laiko bei poilsio trūkumo. Apklausa vykdyta 2017 metų pradžioje, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai iš 11 Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą – www.manoalga.lt.
Tik 8% darbuotojų, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų sakė, kad darbe nejaučia streso. Miegantys ilgiau dažniau minėjo, kad darbe jie yra ramūs ir nepatiria streso. Situacija blogėja palyginus žemas ir aukštas pajamas gaunančių darbuotojų atsakymus. Tyrimas parodė, kad mažiau uždirbantys darbe patiria daugiau streso. Darbuotojai siekdami iš jų reikalaujamo našumo lygio ir rezultatų darbo vietoje patiria stresą. Žmonės, kurie miega trumpiau nei kiti, labiau pergyvena dėl savo darbo rezultatų. Žemesnės kvalifikacijos, mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai skundžiasi pajamomis, prastomis darbo sąlygomis ir aplinka, su darbu susijusiomis sveikatos problemomis ir prastais santykiais su kolegomis.
Tuo tarpu vadovai ar daugiau uždirbantys darbuotojai dažniausiai susiduria su per dideliu darbo krūviu, perdegimu darbe, stresu įmonėje vykstant pokyčiams ir sunkumais siekiant darbo-laisvalaikio balanso.
Kiek miega dirbantieji?
75 % apklaustųjų nurodė, kad jie miega 6-8 valandas per parą. Tai pakankama miego trukmė fiziniam ir psichiniam poilsiui ir regeneracijai.
Vos 5% laimingųjų miega daugiau nei 8 val. Nemažai dirbančiųjų (19%) lovoje praleidžia ne itin daug laiko, jie savaitės eigoje miegui skiria mažiau nei 6 valandas per parą. Iš jų didžioji dauguma yra vyresni nei 35 metų amžiaus aptarnavimo srities (27%), kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sferos (25%) darbuotojai. Tai gali būti susiję su tuo, kad šių sričių darbuotojai anksti pradeda darbą, dažnas iš jų dirba pamainomis ar slenkančiu grafiku. Tačiau ir kitų sričių ir lygio darbuotojai taip pat miega gan trumpai. Pavyzdžiui, apie 21% vadovų miega mažiau nei 6 valandas.
Darbuotojams daugiausiai streso kelia darbdavių reikalavimai ir spaudimas dėl darbo rezultatų. Beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad darbdavių lūkesčiai yra itin dideli, jie darbuotojams užkrauna per daug užduočių ir atsakomybės. Trečdalis vadovaujančias pareigas užimančių apklaustųjų taip pat įvardino būtent šią streso priežastį. Dar viena darbe patiriamo streso priežastis – viršvalandžiai arba sunkiai apibrėžiamas darbo laikas. Šią priežastį identifikavo 16 procentų apklaustųjų.
Kitos streso priežastys: nesugėbėjimas susidoroti su darbo krūviu (10%), aukšti vodovų reikalavimai ir lūkesčiai (9%) bei klientų reikalavimai ir lūkesčiai (9%).
Chronišką stresą darbe sukelia perdegimas ir emocinis/fizinis išsekimas. 15 procentų darbuotojų įvardino šią priežastį ir dažniausiai tai buvo 35-44 metų amžiaus respondentai. Perdegimas būdingas visų lygių darbuotojams. 17% aukščiausio lygio vadovų ir 16% žemesnio-vidutinio lygmens vadybos specialistų perdegimą minėjo kaip vieną iš pagrindinių streso veiksnių. Perdegimas ypač pastebimas tarp programuotojų, medicinos specialistų, mokytojų, psichologų, policijos pareigūnų ir pan.
Darbo/laisvalaikio balanso trūkumo sukeliamas stresas
Kitas svarbus veiksnys, kuris sukelia darbuotojams stresą yra darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas. Tačiau, labiausiai darbuotojams stresą kelia finansinės problemos dėl per žemų pajamų, kurios sunkiai patenkina pagrindinius pragyvenimo poreikius. Šį faktorių, kaip pagrindinį streso faktorių nurodė ¼ respondentų ir jis buvo dažniau minimas tarp žemesnio lygio išsilavinimą turinčių ar žemesnes darbo pozicijas užimančių bei viešojo / valstybinio sektoriaus darbuotojų.
Kiti jaučia stresą ir dėl darbo pamainomis, kintančio grafiko (10%) arba per trumpo atostogų laikotarpio (10%). 9% respondentų skundėsi darbo sukeltomis sveikatos problemomis.
Šeimos turinčios vaikų, žinoma, supranta kaip sunku suderinti darbą ir įsipareigojimus šeimai. 5% apklaustųjų šį veiksnį įvardino kaip vieną pagrindinių streso šaltinių, o skaičiai pagal respondentų lytį ir amžių rodo, kad tai aktualiausia 35 -44 amžiaus moterims. Sergančių vaikų priežiūra turėjo įtakos lankymuisi darbe, o vaikų nuvežimas/pasiėmimas į/iš darželių, mokyklos ar būrelių nuolat kelia darbuotojams stresą.
Darbo sąlygos ir santykiai
Darbo sąlygos ir aplinka taip pat gali būti streso priežastimi. Moterys jautriau nei vyrai reaguoja į blogas darbo sąlygas ir aplinką. 13% dirbančiųjų mano, kad tai svarbus streso veiksnys. Pokyčiai įmonėje darbuotojams kelisa ne ką mažesnį stresą, 9% darbuotojų ir 16% vadovų pasirinko šią opciją. 9% respondentų blogi santykiai su kolegomis yra dar vienas streso veiksnys.
Ką daryti, kad darbe būtų mažiau streso >>
Apie apklausą
Tarptautinė darbe patiriamo streso apklausa vykdyta internetu. Ją atliko tarptautinis Paylab.com atlyginimų portalas 11 Centrinės ir Rytų šalių (Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2017 metų sausio vasario mėnesiais, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai.
Pridėti komentarą