Ne kartą teko išklausyti susirūpinusių ir beveik panikuojančių tėvų svarstymų, kokius mokslus turėtų pasirinkti jų atžala, kad paskui nereikėtų gailėtis. Manęs klausdavo, kaip nesuklysti, kaip žinoti, ar pasirinkta profesija bus aktuali po 5 metų. Prašydavo, kad išpranašaučiau vienų ar kitų mokslų poreikį ateityje. Teiraudavosi, ar jaunuolis baigęs mokslus ras darbo, ar padoriai uždirbs.
Deja, aš ne pranašas, ateities negaliu numatyti. Išpranašauti sėkmę ar nesėkmę negaliu, tačiau yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos galima atsižvelgti renkantis studijų kryptį.
Pirmas. Skirtas tėvams. Leiskite savo atžaloms rinktis. Pripažinkite juos kaip atskiras savarankiškas asmenybes, o ne visiškas jūsų kopijas.
Antras. Absolventams. Nebijokite klysti.
Jei vis dar nežinote, ką studijuoti, galiu Jus nuraminti – jūs toks ne vienintelis. Jūsų yra daugybė. Pasimetusių tarp gausybės pasirinkimų ir prieštaringos informacijos, artimųjų ir visuomenės lūkesčių ir spaudimo, draugų ar žiniasklaidos įtakos, finansinių galimybių ar tiesiog negebančių apsispręsti. Retas kuris žino, ką tikrai NORI studijuoti. Kai kurie tai žino jau nuo darželio. Bet tokių yra labai nedaug. Ir, greičiausiai, jums, kaip ir prieš tai buvusiems absolventams, teks susidoroti su visa informacijos ir nuomonių gausa bei ČIA IR DABAR pasirinkti studijų kryptį. Nenustebkite, jei iš jūsų reikalaus pasirinkti tai, kas populiaru, perspektyvu, tai, ką rinkosi mama ar tėtis, ką rinkosi sėkmingas giminaitis ar turtingas dėdė. Net jei jūs būsite sugalvoję kelis savo variantus, jus bandys atkalbėti, nes jūsų pasirinkimas ne toks, kokio iš jūsų tikisi.
Bet palaukit, kieno čia gyvenimas? Jūsų! Jūs turite teisę mokytis tai, kas jums tinka ir patinka. Jūs turite teisę pasirinkti kitus mokslus, nei jums parinko tėvai ar ką pasirinko artimiausias draugas. Nebijokite būti savimi ir atsakyti už savo veiksmus.
Andriaus Mamontovo pasirinktam muzikanto keliui ilgai nepritarė jo tėvas. Labai ilgai. Tačiau, kai A.Mamontovas atliko pagrindinį vaidmenį E.Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas“, tėvas pagaliau pripažino sūnaus talentą. Žinoma, ne visi gali ar nori atlikti vaidmenį „Hamlete“, bet rinktis, ką nori veikti gyvenime gali visi. O ar žinote, kad Mamontovas studijavo Vilniaus technikos universitete (dabartinis VGTU) statybos ekonomiką? Studijavo, nes taip reikėjo. Reikėjo įgijus vidurinį išsilavinimą kažkur įstoti… Taigi, o kas iš to? Jis vis tiek grįžo prie to, kas jį veža.
Nebijokite pasirinkti, nebijokite persigalvoti.
Tai jūsų sprendimas. Tai jums reikės kažkur ir kažkaip panaudoti studijų metu įgytas žinias. O jei pasirinksite studijuoti tai, kas jums nepatinka, ko jūs nesuprantate, vargu, ar baigę mokslus dirbsite pagal įgytą išsilavinimą ir, ar ką nors prisiminsite iš nemėgstamų dalykų. Būsite tik neaišku kokiais tikslais praleidę 4-6 savo gyvenimo metus mokslams, kurie jums nepatinka.
O kas, jei pasirinktumėte mokslus, kurie jus domina? Kas, jei studijuotumėte gal ir ne pačius populiariausius, bet jūsų asmenybę atitinkančius mokslus?
Jau žinau, kad bus sakančių, kai už studijas moka tėvai, tai nelabai gali rinktis. Hm. Taip, sumokėti galima už daug ką, bet geriau mokėti už tai, kas reikalinga. Šiuo atveju, už tai, kas reikalinga studijuojančiajam. Jei tėvų parinkti mokslai jūsų nedomina ir nepatinka, jokie pinigai jūsų „neužnorins“. Tik prisiimkite atsakomybę už savo pasirinkimus ir sprendimus. Šita sąlyga būtina. Jūsų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas, o ne atsitiktinis.
O jei neapsisprendžiate dėl studijų krypties – atlikite savianalizę. Pabandykite išsiaiškinti savo asmenybės stiprybes, paanalizuoti, kas jums geriausiai sekasi, ką mielu noru veikiate, kas jus domina? Pažvelkite į save iš šono ir ne tik per mokslų prizmę. Kai užduosite sau klausimą „kas man sekasi geriausiai?“, atsakymą susiekite ne su konkrečiu mokykloje dėstomu dalyku. Štai dažnai pasitaikantis variantas, kaip jaunas žmogus bando pasirinkti sau tinkamus mokslus – man sekasi matematika, todėl studijuosiu ekonomiką. Ir viskas. Nebandoma pažvelgti į save giliau ir atidžiau. Gal sekasi įdomiai reikšti mintis žodžiu, gal sisteminti ir analizuoti, gal patinka ieškoti naujų sprendimų ir pan. Na, kas yra jūsų esmė? Kas yra jūsų ašis? Kam jūs galite skirti savo laiką ir energiją ir daryti tai lengvai ir su užsidegimu? Kaip jus apibūdina draugai – juk iš šono geriau matosi. Gal kažkaip panašiai: jis be sporto daugiau nieko nemato; kreipkis į jį, jis tau viską išsamiai paaiškins; ir iš kur pas ją tiek kantrybės užsiimti su mažais vaikais; ji kaip visada gerai paruošė renginio scenarijų…
Net jei jums atrodo, kad tai tik smulkmenos ir nieko išskirtinio, vis tiek jūs esate kažkuo ypatingas ir kažkuo stiprus. Beje, jei sekasi matematika, nebūtina studijuoti ekonomiką. Matematika yra reikalinga daugelyje sričių. Pažvelkite plačiau. Tai gali būti ir rinkodara, ir inžinerija, prekyba ar pardavimai.
Nepaisant to, kokias studijas pasirinksite, greičiausiai, vis tiek dirbsite tai, kas jums geriausiai sekasi.
Ir nieko tokio, jei jūs pasirinksite profesinį mokymą, nors iš jūsų tikėjosi habilituoto daktaro laipsnio. Geriau būti geriausiu staliumi, nei blogiausiu daktaru.
Kitas dalykas, didžiąja dalimi, ne pasirinktos studijos lems seksis jums ar ne. Jūsų asmenybė, pastangos, noras ir motyvacija siekti tikslų, bus sėkmės faktoriai. Taip pat ne studijų kiekis turės įtakos jūsų ateities karjerai. Jei manote, kad įgytas bakalauro ir magistro laipsnis lengvai atvers duris į darbo rinką, tai galime pasakyti, kad ne kiekyje esmė. Daug svarbiau bus jūsų gebėjimas teorines žinias pritaikyti praktikoje. Ir mes vėl grįžtame prie to paties – jei studijuosite ne tai, kas jums patinka, teorija nepavirs į praktiką ir ilgainiui jūs pradėsite ieškoti savęs ir jums tinkamo darbo.
Turime daug pavyzdžių, kai sulaukęs trisdešimties darbuotojas pagaliau išdrįsta būti savimi, išeina iš niekada jam nepatikusio darbo, persikvalifikuoja ir atvečia naują karjeros lapą – tokį, kokio visada norėjo. Taip buvusi vadovė, nelaiminga ir amžinai bėganti įvykių sūkuryje, tampa kosmetologe ir pagaliau pradeda džiaugtis gyvenimu. Taip sėkmingas finansininkas iš miesto išsikrausto į kaimą ir užsiima ekologine žemdirbyste, kuri buvo jo užslėpta svajonė. Taip vadybininkas su dviem aukštaisiais išdrįsta įgyti konditerio profesinį išsilavinimą, nes jis jau vaikystėje norėjo kepti tortus.
Taigi, yra keli variantai.
Pirmas. Jūs studijuojate tai, ką jums parinko kiti. Baigiate. Dirbate bet kokį darbą. Ieškote savęs. Suprantate, ką norite veikti iš tikro. Mokotės tai, kas jums patinka. Dirbate tai, kas jums patika.
Antras. Studijuojate tai, ką norite. Baigiate. Dirbate pagal įgytą išsilavinimą. Tobulėjate.
Žinoma, tai tik du baziniai arba kraštutiniai atvejai, bet esmė išlieka ta pati: gyvenate savo arba kitų gyvenimą.
Dar vienas, ne ką mažiau svarbus punktas – mokymasis visą gyvenimą. Nemanykite, kad mokymasis pasibaigs atsiėmus atestatą. Tikrai ne. Jei norėsite būti paklausiu darbo rinkoje, jums teks mokytis visą gyvenimą. Savarankiškai. Savanoriškai. Mokymuose, seminaruose. Reikės skaityti knygas, profesinę literatūrą. Domėtis ne tik tuo, kas vyksta aplink jus, bet ir pasaulyje.
Sėkmės ieškant savo kelio!
Daugiau karjeros patarimų rasite čia.
Specialiai žurnalui „Kuo Būti“
Su geriausiais linkėjimais,
Rita Karavaitienė, CV-Online marketingo vadovė
