Mieli skaitytojai, turiu jums blogą žinią ir gerą žinią. Pradėsiu nuo blogosios : )
Blogoji žinia, tai paskutinis studento eksperimento įrašas. Jau daugiau nei savaitę nevykdau jokių darbo paieškos veiksmų, taigi, rašyti apie darbo paieškas nesu vertas.
Geroji žinia -paieškas nutraukiau dėl to, kad gavau darbo pasiūlymą ir sutikau. Keisčiausia, kad skambučio susilaukiau iš seno pažįstamo. Telefone sumirgėjo vardas, o ne nepažįstamas numeris ir pakėlus ragelį išgirdau pažįstamą balsą.
Galima būtų pasakyti, kad mane prisiminė visiškai atsitiktinai. Beje, viskas įvyko dėl to, kad dalyvavau renginiuose, kalbėjau su žmonėmis ir papasakodavau apie savo tikslą – susirasti darbą. Pasakodavau lygiai taip pat, kaip pasakoju bet kuriam pažįstamam žmogui – daugeliu atveju tik pasakydamas, kuo šiuo metu užsiimu.
Darbo paieška per pažintis
Šis įrašas tik patvirtina, kad sėkmingiausiai įsidarbinimas įvyksta „per pažįstamus“. Tiesa, o, kas yra pažįstamas?
Jei CV (gyvenimo aprašymą) pervadinčiau į susipažinimo laišką, o darbo pokalbį – susipažinimo pokalbiu, o po jo įvyktų vizitinių kortelių apsikeitimas? Žmogus, su kuriuo bendravote, taptų jūsų pažįstamu. Tuomet, kuo skiriasi susipažinimas verslo, rinkodaros ar kitokiame renginyje nuo susipažinimo internetu darbo paieškos portaluose?
Net didžiausias pasaulyje profesinis socialinis tinklas – LinkedIn yra paremtas šiuo principu. Jei jums reikia susisiekti su konkrečiu žmogumi, įvedate jo vardą ir pavardę į paiešką ir tada matote, kas iš jūsų socialinio tinklo kontaktų pažįstą šį žmogų. Tuomet galite paprašyti šio savo kontakto tarpininkauti pradedant pokalbį, nes tiesiogiai parašyti nepažįstamam žmogui pagal įprastas LinkedIn taisykles negalima.
Nekartą teko girdėti, kad „Lietuva – svainių kraštas.“. Jungtinėje Karalystėje, kur šią vasarą atlikau praktiką, rekomendacijos ir tai, ką pažįsti, turi nemažesnę įtaką. Be to, mano darbo pasiūlymas tikrai nėra šilta vietelė, kur atliksiu rutinines užduotis. Jau suprantu, kad dezodoranto-antipersperanto teks kiekvienąryt patepti storiau, nes lengva irgi nebus.
Vis dėlto, mėnesis su trupučiu darbo paieškų klasikiniais būdais išmokė, ką atsakyti į užduotus klausimus ir suprasti, ko siekia kiekvienas darbuotojo ieškantis darbdavys.
Išvados studentams
Mano galutinė eksperimento išvada studentams – parduoti save ne patirtimi, kurios turi tik labai retas, bet einant į renginius, susipažįstant su žmonėmis ir parodant savo energiją, norą mokytis ir siekti rezultatų. Darbo paieška savaime, be jūsų pastangų, nevyksta.
Žinau, kad liko neatsakytų klausimų ir, kad pritrūko detalumo. Dalyvaudamas kitame eksperimente būsiu atidesnis. Ačiū, kad skaitėte!
Pridėti komentarą