Dirbti ar nedirbti? Ar darbdavio vietoje priimtumėte save į darbą? 

Kiekvienam gal pažįstama situacija, kai jūs užsukate į parduotuvę, na pvz, drabužių, o nuobodžiaujančios pardavėjos-konsultantės stengiasi jūsų visiškai nematyti. Joms taip įkyrėję: nuolat besimatuojantys ir neperkantys klientai, smalsaujantys ir neperkantys klientai, arogantiški, išsidirbinėjantys ir nieko neperkantys klientai, apskirtai klientų nebuvimas, kad joms net bloga darosi pamačius dar vieną (arba vienintelį) šiandien užsukusį pirkėją, kuris greičiausiai vėl nieko nepirks. Todėl net jei jūs labai norite ką nors DABAR įsigyti ir visaip stengiatės parodyti, kad pirksite ir greičiausiai ne už 1 litą, tai jums visokiais įmantriausiais būdais stengsis neparduoti. Nes nėra nuotaikos ir šiaip N U S I B O D O… n u s i b o d o… Žinoma, atsiras ir kitų priežasčių, kodėl neverta gerai dirbti, pvz. mažas atlyginimas (kiek moka už tiek ir dirbu), atlyginimo vėlavimas, motyvacijos stoka, keisti kolegos, piktas vadovas, neteisybė pasaulyje ir t.t. ir pan.

Tačiau, kad ir kaip būtų nusibodęs darbas (o greičiau tai nieko neveikimas), prarasti darbą būtų gaila. Labai. Nes už darbą moka pinigus, net jei ir nieko nedirbi arba bent jau nepersidirbi.

Taigi apie kalbame? Apie tai, kad siekiate darbo. Verčiatės per galvą, kad tik jus priimtų į darbą. Netgi žinote ir manote, kad esate tinkamiausias kandidatas siūlomoms pareigoms. Kurpiate beprotiškai patrauklų CV, dalyvaujate pokalbiuose dėl darbo. Patenkate į galutinį atrankos etapą. Netgi gaunate darbą. Skambinate draugams, pažįstamiems (jei galėtumėt visam pasauliui paskelbtumėt) ir giriatės,  kad gavot darbą. Pasirašote reikalingus dokumentus. Euforija vis dar neišgaravo. O tada… tada pagal kiekvieno sugebėjimus- pradedate nevertinti tai ką išsikovojote/gavote/turite. Nesugebėjimas dirbti ir/arba nenoro dirbti demonstravimas prasideda iš karto, tik pradėjus dirbti; kitiems tai pasireiškia po savaitės, dar kitiems po kelių mėnesių arba net po kelių metų. Visiems skirtingai. Kiekvienas iš mūsų laiks nuo laiko „simuliuojam darbą“. Arba abejingu veideliu užtikrintai siunčiam signalus – Atleiskite mane iš darbo, man jau nusibodo…

Tikrai. Pagalvokit, ar darot viską ką galit, kad jus vertintų kaip specialistą? Tobulėjantį specialistą. Ar pilnai išnaudojat savo potencialą ir pateisinat darbdavio lūkesčius. Ar savo elgesiu, bendravimo būdu, darbo metodais ir atliktu darbu įmonei kuriat pridėtinę vertę ar tik prašotės atleidžiamas?

Realiai vertinkite save ir savo įnašą įmonės labui. Pagalvokite, ar būdami darbdavio vietoje priimtumėte save į darbą?

Siūloma iniciatyvaDirbu ir esu tuo patenkintas

Kas už?  Pradėkime tiesiog dabar, nes tai ne dieta, pirmadienio ar pirmos naujo mėnesio dienos laukti nebūtina  ; )

Dalintis su kitais

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *