Ar įmonės pasiruošusios atskleisti atlyginimus?

Ar norėtumėte, kad būtų oficialus būdas sužinoti, kiek uždirba jūsų kolegos, kaimynai, draugai ir pažįstami? Įsivaizduokite, kad jūs galėtumėte bet kuriuo paros metu prisijungti prie sistemos, kurioje kaupiami duomenys apie jūsų artimos apilnkos žmonių atlyginimus ir kiek iš jų pajamų atskaičiuojama mokesčiams. Nebūtų jokių su darbo užmokesčiu susijusių tabu ir paslapčių.

Sakote, mokslinė fantastika?

Būtent tokia informacija yra prieinama Norvegijoje, kur informaciją apie atlyginimus ir mokesčių mokėtojų skaidrumą galima rasti vienoje vietoje. Norvegijoje yra tikomas vienas didžiausių pajamų mokesčių (iki 40.2%). Oficialūs mokesčių dokumentai atskleidžia grynąsias pajamas, turtą ir sumokėtus mokesčius.

Kai šios paslaugos dėka Norvegijoje buvo panaikinta mokesčių paslaptis, naršymas po kitų pajamas tapo tarsi nacionaline sporto šaka. Iš pradžių žmonėms buvo leidžiama anonimiškai peržiūrėti informaciją, tačiau nepavyko išvengti daugybės sukčiavimo atvejų ir šnipinėjimo bandymų. 2014 metais sistema buvo pakeista ir dabar žmonės žino, kas konkrečiai domėjosi jų pajamomis, o tai ženkliai apribojo neteisėtą veiklą ir dešimteriopai sumažino paieškų skaičių sistemoje.

Norvegijos atvejis yra išskirtinis – sukurta viešoji prieiga prie informacijos apie atlyginimus ir visuomenė ją priėmė. Daugelis kitų šalių, tokių kaip Suomija ir Vokietija, ėmėsi veiksmų, kad būtų galima per oficialius kanalus nustatyti, kiek gauna kolegos. Kai kurios įmonės atskleidžia aukščiausio lygio vadovų atlyginimus. Tačiau daugelyje šalių darbo užmokestis išlieka tabu, kurį saugo asmens duomenų apsaugos įstatymai.

Europiečių požiūris į atlyginimą – apklausoje

Neseniai atliktas Paylab tarptautinio atlyginimų portalo tyrimas patvirtino, kad atlyginimas yra labai jautri tema ir kad dirbantieji nuolat galvoja ne tik apie savo gaunamą darbo užmokestį, bet ir, kiek gauna kiti; apklausoje daugiausiai dėmesio skiriama Europiečių požiūriui į atlyginimą.

Apklausos, kuri vykdyta 9 šalyse ir joje dalyvavo 40,262 respondentai, duomenimis 74% žmonių norėtų žinoti, kiek uždirba jų kolegos. Tas pats galioja ir visų lygių vadovams. Ir tai dar ne viskas. 62% apklausos dalyvių norėtų žinoti, kiek uždirba jų pažįstami, kaimynai, draugai ir artimieji.

Diskusijos apie atlyginimus dažniausiai apsiriboja artimiausių žmonių ratu. 6 iš dešimties apie atlyginimą kalbasi su artimaisiais, mažesnį nei rinkos vidurkis uždirbantys atviriau kalba apie darbo užmokestį. Vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai ne itin linkę dalintis informacija apie atlyginimą.

Nepaisant to, yra įrankių, kuriais pasinaudojus galima apytiksliai sužinoti, kiek uždirba kiti. Tarptautinis darbo užmokesčio portalas Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) leidžia palyginti savo atlyginimą su kitų, tas pačias pareigas užimančių darbuotojų atlyginimais.

Ar verta atskleisti atlyginimus?

Atlyginimų atskleidimas yra sunkiai nuspėjamas procesas įmonėse ir vadovybė bei personalo skyrius dažnai nesiryžta žengti šio žingsnio. Jei įmonė negali aiškiai komunikuoti apie esamą atlyginimų politiką, kompensacijas ir priedus, tai gali sukelti daugiau žalos nei naudos.

Įmonės turėtų iš anksto pasirūpinti komunikacija, kad rūpinasi teisingu ir tinkamu jų darbuotojų atlygiu.

Kai darbuotojai gauna prieigą prie įmonės informacijos apie atlyginimus, natūraliai kyla daug emocijų, klausimų ir užkulisinių diskusijų. Tai vyksta dėl ypač dažnai pasitaikančio netinkamo duomenų interpretavimo ir nesusipratimų. Atlyginimas tai ne tik skaičius. Atlygis apima daugybę veiksnių, turinčių įtakos galutinei sumai.

Kiekvienas darbuotojas vertinamas atskirai, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, patirtį, kvalifikaciją, profesinių ir asmeninių talentų kompleksą, vadovavimo patirtį, veiklos rezultatus ir lojalumą.

Kiti atlyginimo dydį lemiantys veiksniai gali būti regionas, įmonės dydis, įmonės veiklos sritis ir nuosavybės tipas, darbo laikas ir pareigų lygis, tai reiškia, kiek darbuotojas atsakingas už biudžetą ir personalo valdymą. Galiausiai atsižvelgiama ir į darbo užduotis priklausančias konkrečioms pareigoms.

Įmonėse darbuotojai turi skirtingus įgūdžius ir jų darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į jų vertę darbo rinkoje. Kiekviena bendrovė taip pat turi atsižvelgti į savo vidaus poreikius. Jei, pvz.,įmonėje yra įvairių produktų vadybininkų, atsakingų už skirtingus produktus, reikia atsižvelgti į atskirų produktų pelningumą bei jų įtaką bendrovės pelnui. Taip pat ne visi vadovai yra vienodi. Apskaitos skyriaus vadovo atlyginimas skirsis nuo IT skyriaus vadovo, nes skiria jų specializacija ir vertė rinkoje.

Atlyginimo atskleidimas yra sudėtingas dalykas ir susijęs su komunikacija. Tai gali paskatinti didesnę darbų priežiūrą ir, žinoma, gali padidinti lūkesčius ir spaudimą iš aplinkos. Galų gale, tinkamas atlyginimas mokamas už tinkamai atliktą darbą. O mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai gali pasijausti „antrarūšiais“.

Atlyginimo atskleidimo aktas yra gana žavus, kai pati bendrovė imasi tokio žingsnio. Didžiosios Britanijos BBC neseniai ėmėsi drąsių žingsnių atskleidžiant žiniasklaidos darbuotojų atlyginimus. Tai Jungtinėje Karalystėje sukėlė aistringą diskusijų bangą. Visuomenė sužinojo apie astronomines sumas, kurias uždirbo žiniasklaidos žvaigždės, ir didžiulį atlyginimų skirtumą tarp skirtingų lyčių atstovų. Tik 34 moterų, palyginti su 62 vyrais, gaunančiais didžiausius BBC atlyginimus, metinis atlyginimas viršijo 150 000 svarų sterlingų. BBC susidūrė su kritika dėl tokio moterims nepalankaus darbo užmokesčio.
Šiuo metu bendra tendencija yra padidinti atlyginimus ir skaidrumą.

Kaip manote, ar Jūsų įmonė galėtų atskleisti darbuotojų atlyginimus ir kaip su tuo susidorotų?

Dalintis su kitais

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *