Naujoviškas darbo užmokesčio duomenų apdorojimo būdas – regresinis modelis jau naudojamas tarptautinio „Paylab“ tinklo, kuriam priklauso 19 lokalių atlyginimų portalų (Lietuvoje – www.manoalga.lt).
Regresinis modelis pagerina atlyginimų analizę ir pateikia išsamesnius bei detalesnius darbuotojų atlyginimų duomenis. Šis metodas leidžia pateikti daug daugiau informacijos iš surinktų duomenų ir, atsižvelgiant į ryšius tarp atskirų duomenų rinkinių, geriau apskaičiuoti atlyginimus kai yra nepakankamas darbo užmokesčio duomenų kiekis. Jis taip pat gali visiškai patenkinti platesnį spektrą klientų, suinteresuotų darbo užmokesčio analize.
Darbo užmokesčio analizės yra įdomios tiek darbdaviams, tiek fiziniams asmenims. Bendrovės paprastai nori patikrinti, ar jos siūlo konkurencingus atlyginimus.
Fiziniai asmenys nori įsitikinti, ar jie uždirba vidutinį atlyginimą, arba stebėti panašių pareigų atlyginimus savo regione per „Paylab“ darbo užmokesčio tikrinimo mobilią programą.
Naujasis metodas gali įvairiau ir patikimiau naudoti kintamuosius, taigi klientams pateikiami atskirų darbo pozicijų duomenys apie dabartinį atlyginimą (vidutinis atlyginimas + intervalas) atsižvelgiant į regioną, patirtį, amžių, įmonės dydį ir išsilavinimą.
Įprastai tarptautinis Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt ) portalas kasmet surenka daugiau nei 550 000 atlyginimų duomenų daugiau nei 450 pareigybių, kurios yra saugomos duomenų bazėje. Iki šiol „Paylab“ nepateikdavo darbo užmokesčio ataskaitų pareigoms, kurios tam tikruose regionuose turėdavo nedaug respondentų. Naudojant naują regresijos modelį, kurį mūsų analitikų komanda kūrė beveik metus, pagal atskirus parametrus ir logiškai sudarytus darbo užmokesčio apskaičiavimus atlyginimų ataskaitas galima pateikti net ir tuose regionuose, kuriuose nėra daug įvesties duomenų.
Kaip veikia regresinis modelis?
Jį galime įsivaizduoti kaip duomenų žemėlapį, kuriame stebimos atskirų statistinių parametrų koreliacijos. Šios koreliacijos gali būti sugrupuotos ir apjungtos į modelius. Pavyzdžiui, žinome, Lietuvos bendrą buhalterių darbo užmokesčio augimą atsižvelgiant į jų darbo patirtį, tačiau kai kuriuose regionuose neturime pakankamai duomenų apie vyresniųjų buhalterių atlyginimus. Dabar mes galime įvertinti jų atlyginimus, remiantis kitų regionų vyresniųjų buhalterių informacija.
Pareigoms galioja tas pats metodas. Pavyzdžiui, klientas nori sužinoti Klaipėdos regiono techninės priežiūros specialistų atlyginimą. Tarkime, manoalga.lt duomenų bazėje yra tik penki šių konkrečių pareigų darbo užmokesčio duomenys dominančiame regione, tačiau kituose regionuose yra 313 techninės priežiūros specialistų atlyginimų duomenys. „Paylab“ regresinis modelis naudoja visų duomenų bazėje esančius techninės priežiūros specialistų (iš kitų regionų) atlyginimų egzistuojančias koreliacijas bei parametrus ir juos adaptuoja Klaipėdos regionui, atsižvelgiant į vidutinį atlyginimą šiame regione.
Pav. Slovakijos, Kosice regiono pavyzdys
Kaip atrodo dabartinė atlyginimo analizė?
Regresinis modelis atsižvelgia į šiuos darbo užmokesčio parametrus:
– pareigos
– regionas
– amžius
– įmonės dydis
– išsilavinimas
– lytis
– darbo patirtis
Darbo užmokesčio analizėje pateikiamas darbo užmokesčio pasiskirstymas, t.y. bazinis atlyginimas ir galutinis atlyginimas su finansiniais priedais, kurie buvo gauti per metus. Klientai gaus išsamią informaciją apie darbuotojų atlyginimų pasiskirstymą pagal konkrečias pareigas.
Atlyginimų ataskaitoje taip pat pateikiamas konkrečių pareigų atlyginimo pasiskirstymas pagal darbo patirtį, įmonės dydį, išsilavinimą, regioną ir amžių.
Visi šie duomenys yra išsamiau išskaidyti į decilius, kvartilius ir medianą, todėl klientas žino, koks yra vidutinis atlyginimas regione, ir kiek dešimtadalis mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių darbuotojų uždirba pagal aukščiau apibrėžtus parametrus.
Be darbo užmokesčio, klientas taip pat gaus finansinių priedų ir jų vidutinės vertės apžvalgą. Darbo užmokesčio ataskaitoje taip pat apžvelgiamas nefinansinių priedų, kuriuos darbdaviai paprastai teikia konkrečias pareigas užimantiems darbuotojams, paplitimas.
Kas yra regresinė analizė?
Regresinė analizė ieško koreliacijos tarp skirtingų verčių. Jei tokia koreliacija egzistuoja, ji apskaičiuojama matematine formule, kuri apibūdina koreliaciją. „Paylab“ naudoja regresinį modelį, kuris sujungia tiesinės, polinominės ir kiekybinės regresijos elementus.
Tiesinė regresija yra paprasčiausias regresijos modeliavimo būdas. Pavyzdžiui, nagrinėjamas algos ir darbo patirties metais santykis – kuo ilgesnė patirtis, tuo didesnis atlyginimas. Tiesinės regresijos metu duomenys apskaičiuojami „tiesėje“, kuri kuo tiksliau nustato koreliaciją tarp darbo užmokesčio ir darbo patirties metų. Matematinė formulė yra: „Esant 0 metų patirčiai, atlyginimas yra X eurų. Už kiekvienus papildomus patirties metus darbo užmokestis yra Y eurais didesnis „.
Be to, mes naudojame polinominę regresiją, kuri į skaičiavimo formules gali integruoti sudėtingesnes koreliacijas, pavyzdžiui, tik įžengus į darbo rinką vyksta spartesnis dinamiškas augimas, o po tam tikros patirties įgijimo augimo tendencijos lėtėja, o tam tikros rūšies pareigų, didėja net ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Kiekybinė regresija vietoj vidurkių skaičiavimuose naudoja procentines išraiškas.
Atlyginimų tyrimo paslaugų kainos
Apie Paylab
Paylab.com įsteigta 2015 m. rugsėjo mėn., Centrinėje ir Šiaurės Europoje turi 19 vietinių darbo užmokesčio portalų, naudojančių vienodą duomenų kaupimo metodiką. Paylab.com taip pat suteikia žmonėms iš viso pasaulio galimybę palyginti jų atlyginimą.
„Paylab“ grupei priklauso: Bosnija ir Hercegovina – Plata.ba, Čekijos Respublika – Platy.cz, Kroatija – MojaPlaca.hr, Estija – Palgad.ee, Suomija – Palkkadata.fi, Serbija – InfoPlate.rs, Slovakija – Platy.sk, Vengrija – Fizetesek.hu, Lenkija – PensjoMetr.pl, Slovėnija – Placa.si, Lietuva – Manoalga.lt, Latvija – Algas.lv, Bulgarija – Zaplatomer.bg
Pridėti komentarą