Ar metiniai pokalbiai – tuščias laiko švaistymas?

metiniai pokalbiai
Karjeros portalo cvonline.lt gruodžio mėnesį vykdytos apklausos duomenimis, periodinius (vertinimo) pokalbius įmonėse turi 60% darbuotojų. 34% apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų iš visos Lietuvos nurodė, kad jų įmonėje vykdomi metiniai pokalbiai, 14% – ketvirtiniai, pusmetiniai (vertinimo) pokalbiai, o 12% – nuolat vyksta aktyvi (vertinimo) komunikacija su vadovais.

Vertinimo pokalbių dažnis priklauso nuo užimamų pareigų lygio – dažnesnius (vertinimo) pokalbius turi specialistai, projektų vadovai, vidurinės grandies vadovai.

Šių pokalbių nauda yra neabejotina, tačiau tik tuomet, jei pokalbiai yra ne fiktyvus formalumas, o reali situacijos analizė, kuri skatina progresą ir teigiamus pokyčius tiek darbuotojo karjeroje, tiek įmonės veikloje.

Kokiose įmonėse vykdomi metiniai pokalbiai ir kokie klausimai jų metu dažniausiai aptariami?

Kartą per metus pokalbiai dažniausiai vyksta valstybinėse 51% ir privačiose užsienio kapitalo įmonėse – 40%, tuo tarpu privačiose vietinio kapitalo įmonėse metiniai pokalbiai nėra toks dažnas dalykas, vos 21% vietinio kapitalo įmonių vykdo metinius pokalbius.

Toks pasiskirstymas susijęs su įmonių dydžiu ir, žinoma, fizinėmis vadovų galimybėmis periodiškai skirti asmeninio dėmesio kiekvienam darbuotojui. Pavyzdžiui, metinius pokalbius dažniausiai renkasi 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės.

Pusmetiniai/ketvirtiniai pokalbiai gan populiarūs privataus užsienio kapitalo įmonėse – 24% ir ne itin – privataus vietinio kapitalo – 11% bei valstybinėse įmonėse – 8%. Nuolatinė aktyvi (vertinimo) komunikacija su vadovais dažniausiai vyksta privataus vietinio kapitalo įmonėse – 44%, bei valstybinėse įmonėse – 26%, užsienio kapitalo įmonėse intensyvi vertinimo komunikacija sutinkama rečiau – 11%.

TOP 5 dažniausiai (vertinimo) pokalbių metu aptariamų klausimų:

  1. Vertinami darbuotojo pasiekimai/rezultatai (atsižvelgiama į ankstesnio pokalbio užsibrėžtus tikslus) – 18%
  2. Iškeliami/aptariami darbuotojo ateinančio periodo tikslai -15%
  3. Aptariamos darbuotojo tobulėjimo galimybės – 10%
  4. Išklausomi darbuotojo pasiūlymai/komentarai įmonės veiklos tobulinimui 10%
  5. Aptariami darbuotojo ateities lūkesčiai ir sutariama, ką turėtų padaryti – 9%

Atlyginimo klausimas, pasirodo, nėra toks dažnas vertinimo pokalbių objektas, kaip buvo galima tikėtis. Atlyginimo klausimą aptaria vos 8% apklausos dalyvių. Tačiau, galimybe pasikelti atlyginimą pokalbio metu pasinaudoja beveik dvigubai daugiau dirbančiųjų (15%), t.y. rezultatų ir galimybių aptarimas prisideda prie atlyginimo kėlimo.

Kas labiau pasiruošia metiniams pokalbiams: vadovai ar darbuotojai?

Apklausos duomenimis, darbdaviai linkę pasiruošti pokalbiams su darbuotojais, 56% įsigilina į duomenis ir situaciją, 31% – pasiruošia, bet užduoda šabloninius klausimus, o 10% darbdavių pokalbius veda nepasiruošę ir chaotiškai.

44% respondentų/darbuotojų atsakingai ruošiasi pokalbiui, surenka informaciją apie savo pasiekimus, planuoja ateitį, pasiruošia deryboms dėl atlygio, 41% – ruošiasi iš dalies, bando prisiminti ką metų bėgyje nuveikė ir ką būtų galima nuveikti ateityje ir net 12% – eina į pokalbį visiškai nepasiruošę.

Kodėl pokalbiams nesiruošiama?

Pagrindinė priežastis, kodėl darbdaviai ir darbuotojai nesiruošia vertinimo pokalbiams – nes, jų manymu, šie pokalbiai – tuščias laiko gaišimas/formalumas, kuris nieko nekeičia. Taip mano ketvirtadalis apklausos dalyvių. Respondentai nurodė, kad neretai realūs metiniai pokalbiai net nevyksta, į klausimus darbuotojai atsako elektronine forma arba pasirašo ant neįvykusio “pokalbio” iš anksto užpildytos santraukos, imituojamas pokalbis – kalbama “apie orą” – su darbu nesusijusiomis temomis.

Dar kelios priežastys, kodėl darbuotojai nemato tokių pokalbių vertės:

  • Pokalbį veda netiesioginis vadovas
  • Pokalbio metu vadovas kritikuoja darbuotoją
  • Vadovas neperspėja dėl pokalbio datos, todėl darbuotojas nespėja jam pasiruošti
  • Darbuotojas pasikviečiamas aptarti darbinius reikalus, nuslepiant, kad tai bus vertinimo pokalbis
  • Neperspėjama apie ką bus kalbama
  • Per trumpi, kelių sakinių, pokalbiai
  • Dėl vadovų kaitos neišlaikomas periodinių pokalbių tęstinumas.

Vertingi metiniai pokalbiai

Nepaisant visų prieš tai minėtų išimčių/nesusipratimų, dalyvaujantys (vertinimo) pokalbiuose darbuotojai teigiamai atsiliepia apie pokalbių vertę, naudą sau ir/arba įmonei, 43% sako, kad šie pokalbiai leidžia augti ir tobulėti profesine prasme, 15% – pasikelia atlyginimą, o 12% – įmonė įgyvendina darbuotojo pateiktus pasiūlymus.

Verta atkreipti dėmesį į šiuos 12% darbuotojų, kurie mato, kaip įmonė įgyvendina jų pateiktus įmonės veiklos tobulinimo pasiūlymus. Įmonės, kurios ne tik išklauso pasiūlymus, bet ir juos įgyvendina, laimi dvigubai, nes, visų pirma, darbuotojas jaučiasi vertingu komandos nariu, kurio nuomonė yra svarbi, o įgyvendinti patobulinimai prisideda prie įmonės veiklos rezultatų gerinimo.

Beje, pasiūlymus/komentarus įmonės veiklos tobulinimui drąsiau teikia 3-5 metų stažą įmonėje turintys darbuotojai, o “naujokai” – iki 2 metų įmonėje dirbantys labiau vertina savo pasiūlymų įgyvendinimą realybėje.

Apie apklausą

CV-Online apklausa vykdyta 2019 gruodžio mėnesį, joje apklausta 2000 dirbančiųjų iš visos Lietuvos.

Dalintis su kitais

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *