Apie pasyvią darbo paiešką šiuo metu kalbama vis dažniau. Panagrinėkime, kuo ypatingas šis darbo paieškos būdas, kas ir kodėl jį renkasi.
Nors 2022 metais bendras pasitenkinimo darbu vidurkis (dešimtbalėje sistemoje) Lietuvoje siekia 6,33 balo, o per 6 metus pasitenkinimas darbu paaugo vos 0,6 balo, tačiau tik 18 % dirbančiųjų aktyviai ieško naujo darbo. Aktyvi darbo paieška reiškia, kad žmogus imasi visų jam žinomų ir prieinamų priemonių ir būdų, siekiant gauti naują ar geresnį darbą. Aktyvi paieška reiškia, kad naujo darbo ieškoma beveik kasdien ir intensyviai. Ieškoma tinkamų darbo pasiūlymų, siunčiami CV, dalyvaujama pokalbiuose dėl darbo ir t.t.
Taigi, kodėl nesiryžtama ieškoti naujo darbo, jei netenkina esamas? Remiantis įvairiais duomenimis, pagrindinės priežastys yra šios:
- Darbo paieška, keitimas – stresinė situacija (grėsminga, rizikinga, reikalaujanti pastangų)
- Bijo, kad ieškant naujo darbo, gali prarasti esamą
- Nemano, kad ras geresnį
- Neturi darbo rinkoje paklausių įgūdžių
- Netinkamas metas ieškoti darbo
Beje, nemaža dalis darbuotojų yra patenkinti savo darbu, todėl aktyviai neieško naujo. Tačiau, yra vienas bet… jeigu jiems būtų pasiūlytas geresnis darbo pasiūlymas, dauguma jį svarstytų. Tai ir yra pasyvieji kandidatai – aktyviai naujo darbo neieškantys, tačiau atviri pasiūlymams. Jie laukia, kol juos suras, pasiūlys darbą.
Kodėl lengviau būti pasyviuoju kandidatu? Nes dėl reikalingo darbuotojo, tokiu atveju, labiau stengiasi įmonės. Esant rinkoje geidžiamu pasyviuoju kandidatu, galima išvengti ilgų darbuotojo atrankos procesų ir gerokai sumažinti naujo darbo gavimui skiriamų pastangų kiekį.
Nors rinkoje yra daugybė geresnio darbo galimybių, tačiau vien pagalvojus apie aktyvius veiksmus ir laukiantį procesą, nesinori net pradėti. Pažiūrėkime į darbo paieškos procesą kandidato akimis.
Ieškant darbo reikės skirti laiko/žinių/pastangų:
- darbo pasiūlymų paieškai
- darbo pasiūlymų vertinimui
- informacijos apie įmonę rinkimui (vieša erdvė, pažįstami, atsiliepimai)
- CV rašymui, pritaikymui konkrečiam skelbimui
- CV pildymui, siuntimui
- Pokalbiams dėl darbo
- Susitikimams
- Testams
- Namų darbams
- Deryboms
Ir visame šiame procese kandidatą vertins įmonės atstovas, o daug dažniau – net keli. Vertins, kaip ir ką jis kalba, kaip elgiasi, net ir kaip atrodo. Kandidatas bus po padidinamuoju stiklu. O būti nuolatiniame ir ilgame vertinimo procese, kurio pabaiga nebūtinai bus teigiama, tikrai nesustiprina noro su užsidegimu keisti ar ieškoti darbo.
Kad darbo paieška būtų nors kiek lengvesnis procesas, tam reikia kad įmonės vykdoma darbuotojo atranka būtų:
- Greita. Kandidatas skaičiuoja laiką nuo CV išsiuntimo iki darbo pasiūlymo gavimo
- Aiški/Paprasta. Optimali atrankos eiga, etapų kiekis, trukmė, vertinimo įrankiai
- Patogi. Racionalus kandidatavimas, pokalbių laikas, pokalbių vieta, užduotys
- Profesionali. Kompetentingas įmonės atstovas (-ai), bendravimo tonas
- Etiška. Užtikrinta gera patirtis viso atrankos proceso metu, pagarba, palaikymas
- Su grįžtamuoju ryšiu. Laiku, vietoje ir suteikiant naudą kandidatui
- Konfidenciali. Ieškant naujo – neprarasti turimo darbo
Trumpai kalbant, pasyvią darbo paiešką renkasi – neryžtingieji, linkę prisitaikyti arba atvirkščiai, pasitikintys, medžiojami profesionalai.
Jei ir jūs esate pasyvus darbo ieškotojas – atviras naujiems ir geresnio darbo pasiūlymams, neužmirškite pasirūpinti tuo, kad jus įmonės surastų:
- Įrašykite savo CV į karjeros portalo/-ų kandidatų duomenų bazę/-es
- Bent kartą per mėnesį atnaujinkite duomenų bazėje/-ėse esantį CV
- Užsiregistruokite personalo paieška atranka užsiimančių įmonių duomenų bazėse
- Susikurkite LinkedIn profilį ir būkite aktyviu jos bendruomenės nariu
- Formuokite savo, kaip profesionalo įvaizdį
- Megzkite ir palaikykite ryšius su jūsų profesijos atstovais, įmonėmis.
Tik turėkite omenyje, kad būnant pasyviu darbo ieškotoju galite taip ir nesulaukti pasiūlymo. Pasyvus laukimas gali neatnešti geidžiamų rezultatų. Taigi, jei kirba mintis, kad jums reikia naujo, geresnio darbo, imkitės aktyvių veiksmų.
