Apklausa: nuotolinės studijos studentų akimis

nuotolinės studijos

Mokslai, studijos ir darbas nuotoliniu būdu, namuose tapo pandemijos kasdienybe. Tačiau nuotolinės studijos, kai nėra tiesioginio bendravimo ir galimybių teorines žinias įtvirtinti praktikoje, gali neigiamai paveikti būsimos darbo jėgos motyvaciją, įgūdžius bei galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

CV-Online inicijavo tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip studentai vertina savo mokymąsi pandemijos metu, bei kokią įtaką jų įsidarbinimui bei karjeros perspektyvoms gali turėti karantininis mokymasis.

Tyrimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Eglės Verseckaitės-Grzeskowiak.

Nuotolinės studijos. Ką apie jas mano studentai?

Socialinių mokslų kryptį pasirinkę studentai palankiau įvertino nuotolinių mokslų vertę, nei studentai, kuriems studijuoti nuotoliniu būdu buvo beveik neįmanoma pvz. inžinerija, menai, sveikatos mokslai. Tačiau kalbant apibendrintai, 50% studentų mano, kad nuotolinės studijos padarė nedidelę neigiamą, o 25% – didelę neigiamą įtaką studijų vertei, mokymosi efektyvumui, bei žinių įsisavinimui.

Studentai akcentavo, kad nuotolinių studijų metu yra daugiau teorijos, mažiau praktikos ir diskusijų, bendravimo. Kadangi studentai turėjo sąlyginai daugiau laisvo laiko, dėstytojai pradėjo daugiau iš jų reikalauti ir tokiu būdu pailgėjo studijoms skirtas laikas. Taip nurodė 55% respondentų. Daugiau laiko studijoms skyrė labiau motyvuoti studentai.

Dėstytojų darbą studentai įvertino gan palankiai, atsižvelgė į jų pastangas, 60% respondentų dėstytojų darbą įvertino gerai ir labai gerai. Tačiau 40% nurodė, kad dėstytojų darbas pandemijos metu yra blogas arba labai blogas.

Ne itin teigiamam studijų vertinimui turėjo įtakos ir dėstytojų bendravimo su studentais intensyvumas, bei kokybė, projektinių užduočių organizavimas. Dauguma apklaustųjų išskyrė dviejų tipų dėstytojus, tuos, kurie bendravo puikiai, ir kitus, kurie retai sureaguodavo į studentų užklausas.

Bendravimą su dėstytojais nuotolinių studijų metu 40% respondentų įvertino kaip blogą, 25% – kaip vidutinišką, 10% – kaip gerą ir vos 2% studentų – kaip labai gerą. Grįžtamasis ryšys iš dėstytojų studentams šiuo laikotarpiu ypatingai svarbus ir vertingas.

Studentams nuotolinių studijų metu buvo sudėtinga bendrauti ne tik su dėstytojais, bet ir su bendraamžiais – 65% studentų bendravimą su bendraamžiais įvertino kaip blogą arba labai blogą. Studentams tapo įprasta dirbti individualiai. Jei užduoties atlikimui būdavo sudaromos didesnės nei dviejų žmonių grupės, bendravimas ir darbas kartu tapdavo itin sudėtingu. 45% respondentų darbą grupėse įvertino neigiamai, 35% – teigiamai, 5% – vidutiniškai.

Kokie įgūdžiai pagerėjo, kurie suprastėjo

Studentai nuotolinių studijų metu pagerino laiko valdymo bei IT įgūdžius, teigiamai paveiktos prisitaikymo, kūrybiškumo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo savybės. Tačiau nukentėjo studentų komunikacijos, lyderystės įgūdžiai bei gebėjimas susikaupti.

Apskritai, dauguma studentų nurodė neigiamą pandemijos poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai.

Jų manymu, studijos po pandemijos turėtų būti vykdomos derinant gyvą ir nuotolinį mokymą.

Motyvacijos pokyčiai

Dar sudėtingiau studentams sekėsi išlaikyti motyvaciją. 45% apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad pandemija motyvacijai padarė didelę neigiamą, 35% studentų – nedidelę neigiamą įtaką. Taigi, net 80% studentų motyvacija mokytis gerokai sumažėjo.

Be to, mažiau motyvuoti studentai pandemijos metu pasiekia žemesnius akademinius rezultatus.

Motyvacijos stoka būdinga ne tik Lietuvos studentams, štai palyginimui, apklausus 3 ir 4 kurso studentus Prancūzijoje (dalis ISM studentų apklausą vykdė Prancūzijoje) nustatyta, kad nuotolinio mokymosi kokybės vertinimas beveik nesiskiria nuo Lietuvos studentų atsakymų, 50% studentų nurodė, kad šiek tiek sumažėjo jų susidomėjimas mokslais, 22% – prarado motyvaciją. Apklausoje dalyvavę studentai akcentavo, kad pandemija padidino jų streso lygį, jie jaučiasi vieniši ir pavargę. Studentai Prancūzijoje mano, kad jų motyvaciją padidintų socialinis bendravimas, aiškesnės ateities perspektyvos, daugiau mokymų auditorijose. Tačiau visa tai nemažina studentų pasitikėjimo sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir pritaikyti savo įgūdžius bei žinias.

Karjeros pespektyvos

Tačiau, nors studijuoti tapo sudėtingiau, motyvacija krito, lūkesčiai būsimai karjerai išliko stabilūs – teigiami, net 66% apklaustųjų mano, kad pandemija jų būsimoms pajamoms įtakos neturi, išskyrus studentus, kurie pandemijos metu buvo mažiau motyvuoti, jie ateityje tikisi gauti mažesnes pajamas. 55% studentų lūkesčiai dėl būsimos karjeros nepasikeitė, jie pozityviai vertina tiek savo įsidarbinimo galimybes, tiek karjeros perspektyvas. Apie emigraciją studentai taip pat negalvoja, dirbti užsienyje galėtų nebent trumpą laikotarpį.

Studentai taip pat pozityviai nusiteikę dėl studijų baigimo, imti akademines atototogas ar apskritai nutraukti studijas jie neplanuoja, o ypač kai pandemijos metu nėra ką daugiau veikti, kaip tik mokytis. Žinoma, apklausos dalyviai susirūpinę dėl egzaminų sesijos, nes nuotolinio egzaminavimo būdu, jų manymu, sudėtinga tinkamai įvertinti studento žinias.

Tyrimas vykdytas 2021 kovo mėnesį. Tyrime dalyvavo 975 respondentai, 3 ir 4 kurso Lietuvos ir Prancūzijos bakalauro studentai iš įvairių universitetų ir studijų krypčių.

Praktikos pasiūlymai

Karjeros planavimo žingsniai

Dalintis su kitais