Sezoninių verslų savininkai kasmet susiduria su iššūkiu vos kelis mėnesius trunkančiai veiklai surasti darbuotojų. Potencialiais kandidatais į tokią poziciją neretai tampa papildomų pajamų ieškantys ir vasaros metu daugiau laisvo laiko turintys studentai. Siekiant išsiaiškinti, kokius reikalavimus pastarieji kelia sezoniniam darbui, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė besimokančiųjų požiūrį į nelegalų darbą, sezoniniam darbui taikomus kriterijus ir vidutiniškai į tokio darbuotojo kišenę nubyrantį atlyginimą.
Nors ir laikinai, bet studentai nori dirbti legaliai
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma sezoninį darbą jau dirbusių respondentų (80 proc. interviu ir 82 proc. apklausos respondentų) oficialią sutartį buvo pasirašę. Penkis kartus mažiau respondentų (14 proc. interviu ir 11 proc. apklausos dalyvių) teigė sezoninį darbą dirbę neoficialiai.
Uždavus klausimą apie galimybę pasirinkti oficialią darbo sutartį arba nelegalų darbą ateityje, didžioji respondentų dalis, net 86 proc. tiek interviu, tiek apklausos dalyvių, teigė, kad juos domintų legalus darbus. 10 proc. interviu ir 6 proc. apklausos dalyvių rinktųsi neoficialų susitarimą.
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad studentams svarbu pasirašyti sutartį dėl etikos, moralės ir vertybių klausimo. Studentai supranta, kad neoficialus darbas gali generuoti didesnes pajamas, tačiau jiems svarbiau dirbti pas sąžiningus, mokesčius mokančius ir socialines garantijas užtikrinančius darbdavius. Visgi, kaip parodė tyrimas, legalus įdarbinimas ir darbo santykių oficialumas ne visiems yra svarbus kriterijus.
„Teko konsultuoti neoficialios darbo patirties sukaupusių studentų, kurie nežino, kaip tokią patirtį užfiksuoti savo gyvenimo aprašyme. Jie nenori nurodyti, kad X įmonėje dirbo neoficialiai, nes jaučiasi išduodantys įmonę. Tačiau iš esmės tai įmonė išdavė juos“, – sako „CV-Online“ atstovė.
Dauguma uždirba minimumą
Didžioji dalis sezoninį darbą dirbusių respondentų, 28 proc., sezoninio darbo metu į rankas gavo 201- 400 eurų. 26 proc. uždirbo 401-600 eurų, 19 proc. 601-800 eurų, 11 proc. nuo 0 iki 200 proc., 8 proc. 801-1000 eurų į rankas, 1001-1500 eurų gavo 5 proc. respondentų, 1501-2000 eurų 2 proc. tyrimo dalyvių.
R. Karavaitienė komentuoja tyrimo rezultatus ir sako, kad sezoninių darbuotojų atlyginimų vidurkis yra apie 600 Eur į rankas, tokio tipo darbuotojų atlyginimų intervalas yra gan platus dėl plataus sezoninių darbų spektro: pagal darbo trukmę, vietovę, darbo sritį ir darbo pobūdį.
„Sezoninių darbų yra ir vos kelioms dienoms ir keliems mėnesiams, tai gali būti ir kvalifikacijos nereikalaujantys darbai ir tokie, kuriuose atlyginimas priklauso nuo rezultatų. Bene populiariausi sezoniniai darbai yra prekybos, klientų aptarnavimo, maitinimo, gamybos ir žemės ūkio srityse. Tad sezoninių darbų atstovai gali užimti įvairias pareigas, o galimybės užsidirbti taip pat įvairios“, – sako R. Karavaitienė.
Sezoninio darbo metu studentai nori užsidirbti
Tyrimo metu studentai buvo paprašyti pasidalinti svarbiausiais kriterijais, į kuriuos jie atsižvelgia rinkdamiesi sezoninį darbą. Apklausa parodė, kad studentai labiausiai atsižvelgia į atlyginimo dydį. Jiems taip pat labai svarbi saugi darbo aplinka, kolegos, vieta, galimybė įgyti patirties, lankstus darbo grafikas, apmokymai, darbo pozicija, kompanijos reputacija, industrija, o paskutinėje vietoje – apgyvendinimas.
R. Karavaitienė sako, kad gauti rezultatai nestebina, mat dirbdami sezoninius darbus studentai tikisi užsidirbti studijoms ir asmeninėms išlaidoms. Pinigai jiems yra pagrindinė priežastis, nes sezoniniai darbai iš esmės nereikalauja kvalifikacijos, juose studentai nesitiki ilgai dirbti, tobulėti ar siekti karjeros. Tai yra pirmieji darbai, karjeros startas, dažnu atveju šie darbai visiškai nesusiję su ta darbo sritimi, kurioje studentai tikisi dirbti ilgą laiką.
„Pagrindinis sezoniniu darbus dirbančių studentų tikslas – užsidirbti, susirasti draugų, įgyti darbo patirties – kloti pamatus būsimai karjerai. Matome, kad sezoninius darbus dirbti nusiteikę studentai jų ieško arba arčiau namų arba vyksta į pajūrio kurortus, kuriose ne tik nori užsidirbti, bet ir bent kažkiek paatostogauti. Kurortuose sezoninių darbuotojų ieškančios įmonės neretai darbo skelbimuose nurodo, kad suteikia apgyvendinimą. Tai vienas iš svarbesnių kriterijų pasirenkant darbą. Jei darbo ieškoma arčiau namų, apgyvendinimas ne toks ir svarbus“, – sako R. Karavaitienė.
ISM studentų tyrimas taip pat parodė, kad nors užsienyje sezoninis darbas apmokamas kur kas geriau, tačiau net 53 proc. interviu ir 43 proc. apklausos dalyvių pirmiausia laikino darbo ieškotų gimtinėje. Bene perpus mažiau respondentų sezoniniam darbui vyktų į svečią šalį.
Tyrimas buvo atliktas apklausos bei interviu metodu. Interviu būdu apklausti 30 studentų, apklausos – 114. 77 proc. tyrimo dalyvių jau turėjo sezoninio darbo patirties. 28 proc. dirbo pagal terminuotą darbo sutartį ir 72 proc. pagal neterminuotą.
