Kvalifikaciją kasmet kelia kas antras darbuotojas, bet to nepakanka

kvalifikaciją

Kada paskutinį kartą kėlėte kvalifikaciją, lankėte kursus ar dalyvavote mokymuose? Šių metų balandžio-gegužės mėnesiais CV-Online vykdytos apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kvalifikaciją kėlė kas antras respondentas.

52% kėlusių kvalifikaciją apklausos dalyvių, metų bėgyje dalyvavo 2-5 skirtinguose kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymuose, 27% – turėjo tik 1 mokymus, 15% – dalyvavo 6-10 mokymuose, 6%- 11 ir daugiau mokymų.

Beveik pusė 2-5 mokymuose per metus dalyvaujančių respondentų mano, kad tiek mokymų nepakanka ir jų turėtų būti daugiau. Toks nors tikrai pagrįstas, nes dažniausiai apklausos dalyviai dalyvavo 1-2 valandų arba 1 dienos mokymuose, o jų manymu, optimali kokybiškų mokymų trukmė turėtų būti bent jau 2-7 dienų. Nemaža dalis dirbančiųjų pageidautų dar ilgesnių kursų, trunkančių kelias savaites ar mėnesius, geresniam žinių įsisavinimui ir užfiksavimui.

6 ir daugiau mokymų per metus turintys respondentai iš esmės yra patenkinti mokymų kiekiu ir tik nedidelė dalis pageidautų daugiau, nes dabartiniai mokymai yra per trumpi.

33% respondentų dalyvavo 1 dienos, 26% -1-2 val. trukmės, 19% – 2-7 dienų, 9% – kelių mėnesių, 5% – kelių savaičių trukmės mokymuose.

Du trečdaliai apklausos dalyvių dalyvavo tiesiogiai su darbu susijusiuose mokymuose, specifinių profesinių/techninių įgūdžių įgijimui/gerinimui bei siekiant susipažinti su profesinės srities bendrosiomis naujienomis, apžvalga, tendencijomis.

Darbuotojai norėtų ilgesnės trukmės, gilesnių kursų, kuriuose turėtų galimybę pagilinti profesines žinias. Savo srities profesionalai, kurie domisi savo profesijos naujovėmis yra geidžiamas darbdavių taikinys, būtent tokių kandidatų įmonės ir ieško, bei siekia pritraukti, tačiau susiduria su jų trūkumu.

Kodėl darbuotojai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose

Darbuotojai mokosi ir siekia kvalifikacijos augimo dėl įvairių priežasčių, bet pagrindinė yra siekis būti savo srities profesionalu, puikiai išmanančiu darbo specifiką ir turinčiu didelį žinių bagažą. Vos keli procentai darbuotojų kursus lankė vien tik dėl to, kad jie buvo nemokami, liepė darbdavys ar norėjosi turėti kuo daugiau sertifikatų.

Didžioji dauguma kursus lankė tikslingai siekdami įgyti naujausių, darbui reikalingų žinių ir būti konkurencingais darbo rinkos žaidėjais. Nuolatinis tobulėjimas suteikia saugumo jausmą, bei galimybes kilti karjeros laiptais.

Priežastys, kodėl darbuotojai nekelia kvalifikacijos

Apklausos duomenimis, pagrindinės priežastys, kodėl darbuotojai nekelia kvalifikacijos yra susiję su finansais ir skatinimo iš darbdavio pusės stoka, bei sprendimo – tobulėti dirbant.

Aukštesnes pareigas užimantys darbuotojai dažniau minėjo laiko stoką bei tinkamų, jų kvalifikaciją atitinkančių, kursų trūkumą, o darbininkai ir administracijos darbuotojai – finansų ir paskatinimo iš darbdavio pusės trūkumą.

Nors finansinis įmonės paskatinimas mokytis darbuotojams yra labai svarbus faktorius, tačiau tyrimas parodė, kad  norintys mokytis atranda sau tinkamų nemokamų arba nebrangių kursų, kuriais jie būna patenkinti panašiai kaip ir tie, kurie lankė brangius, pvz. kelis tūkstančius eurų kainuojančius kursus.

Taip pat nemaža dalis darbuotojų, už kurių mokymus sumoka įmonė, net nežino, kiek jų kursai kainavo ir negali objektyviai įvertinti kursų kainos ir kokybės santykį.

73% respondentų mano, kad už tiesiogiai su darbu susijusius kvalifikacijos kėlimo kursus turėtų mokėti darbdavys, 25% – dalį sumos turėtų apmokėti įmonė, dalį – darbuotojas, vos tik 2% – už kursus pasiruošę susimokėti patys.

Taip pat du trečdaliai respondentų mano, kad kvalifikacijos kėlimas yra bendras darbuotojo ir įmonės reikalas, darbuotojo tobulėjimo programa turėtų būti sudaroma kartu. Ketvirtadalio apklausos dalyvių nuomone, darbuotojas pats atsakingas už savo kvalifikacijos kėlimą – mokymus, jų dažnį, iniciatyva – turi būti iš darbuotojo pusės ir tik nedidelė dalis respondentų mano, kad vien tik įmonė atsakinga už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Turime kelis paradoksus:
įmonėms svarbu turėti kvalifikuotus, nuolat tobulėjančius darbuotojus, bet ne visos įmonės nori investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;
darbuotojai nori kelti kvalifikaciją, bet atsakomybe ir iniciatyva už kvalifikacijos kėlimą dalinasi su įmone.

Kokio tipo mokymams teikia pirmenybę

Nors darbuotojams šiuo metu labiausiai prieinami vidiniai įmonės organizuojami mokymai gyvai (39%), tačiau pirmenybę jie teiktų atviriems išoriniams mokymams gyvai (44%) arba nuotoliu (27%), mažiausiai patrauklūs – vidiniai mokymai nuotoliu (9%).

Atviriems išoriniams gyvai vykstantiems mokymams darbuotojai pirmenybę teikia dėl gyvo ryšio, galimybės pasirinkti aktualius mokymus, dalinimosi patirtimi su kitų įmonių atstovais (patirčių įvairovės), lengviau suvokiamos informacijos, didesnio mokymų temų/pranešėjų pasirinkimo.

Atviriems išoriniams nuotoliu vykstantiems mokymams apklausos respondentai pirmenybę teikia dėl to, kad nereikia niekur vykti, galimybės peržiūrėti mokymų medžiagą vėliau, galimybės pasirinkti aktualius mokymus ir mokymų organizatorius, didesnio mokymų temų/pranešėjų pasirinkimo.

Vidiniams įmonės organizuojamiems, gyvai vykstantiems mokymams darbuotojai pirmenybę teikia dėl tikslingai parinktų mokymų pagal įmonės specifiką, gyvo ryšio, galimybės užduoti specifinius klausimus ir todėl, kad jie nemokami.

Paskutinėje vietoje pagal populiarumą – vidiniai įmonės mokymai, nuotoliu. Juos renkasi dėl to, kad nereikia niekur vykti, yra galimybė peržiūrėti mokymų medžiagą vėliau, tikslingai parinkti mokymai pagal įmonės specifiką, nereikia niekuo rūpintis.

Be specifinių profesinių/techninių įgūdžių įgijimo/gerinimo kursų ir mokymų, kuriuose apžvelgiamos profesinės srities bendrosios naujienos ir tendencijos, respondentai dalyvauja asmeninių savybių tobulinimo, darbo organizacijoje įgūdžių lavinimo kursuose.

Kas daugiausiai mokosi ir kelia kvalifikaciją

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiausiai kvalifikaciją keliančių buvo tarp įvairių lygių vadovų ir specialistų, mažiausiai – tarp darbininkų, klientų aptarnavimo specialistų ir pardavimų atstovų.

Per pastaruosius 12 mėnesių kvalifikaciją kėlė 52% apklausoje dalyvavusių moterų, jos dažniausiai dalyvavo 2-5 mokymuose ir mano, kad toks kiekis yra per mažas. Mokymų neturėjusios moterys nurodė, kad tam neturi finansinių galimybių – įmonė neapmoka mokymų, darbdavys neskatina mokytis – tobulėti  arba jos tobulėja dirbdamos.

Tuo tarpu mokymuose dalyvavo tik 37% vyrų, o juose nedalyvaujantys dažniausiai minėjo šias priežastis: tobulėju dirbdamas, darbdavys neskatina mokytis – tobulėti.

Atlyginimų tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, 2022 metais mokymai, kaip papildoma skatinimo priemonė prieinama 10%, daugiausiai kokybės vadybos, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo, technologijų, švietimo, chemijos pramonės, valdymo ir viešojo administravimo sričių darbuotojams.

Atliktos apklausos duomenimis, apie pusė respondentų 12 mėnesių laikotarpiu kvalifikacijos nekėlė, o 45% kvalifikaciją kėlusių respondentų norėtų daugiau mokymų.

Rinkoje fiksuojant didelį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, mokymų poreikis, paklausa ir naudojimas turėtų būti daug aktyvesnis ir ne tik darbdavio iniciatyva.

Prenumeruokite jums tinkamus darbo pasiūlymus – nepraleiskite galimybės gauti geresnį darbą.

Dalintis su kitais