Kuo NEBŪTI?

Specialiai žurnalui “Kuo būti 2020”.

Būkit kuo tik norite, tik nebūkite nelaimingi. Nelaimingi studijuodami tai, kas nepatinka, dirbdami tai, ko nemėgstate. Juk visuomet galite pasirinkti iš naujo. Jei žinote, kas jums nepatinka, tai kodėl vis tiek tai renkatės, kankinatės patys ir kankinate kitus. Nemylit vaikų – nesirinkit pedagogikos, nedraugaujat su skaičiais – nesirinkit finansų. Atrodo viskas paprasta, bet..

Bet apie viską nuo pradžių.
Aš kiekvieną kartą nustembu ir apsidžiaugiu kai sutinku moksleivį, kuris tiksliai žino, ką studijuos ir ką norės dirbti. Tokių reta. Daug daugiau yra tokių, kurie norėtų studijuoti KAŽKĄ … susijusį su menais, technologijomis, istorija, o dar daugiau tokių, kurie norėtų studijuoti KAŽKUR … Vilniuje, Londone, tiesiog užsienyje. Ar tai labai blogai, kad moksleivis galvoja apie KAŽKOKIAS KAŽKUR studijas? Jau tai, kad galvoja, yra gerai 😉 Dažnas tiesiog yra priverstas KASDIEN galvoti apie studijas ir ginkdie nesuklysti renkantis. Nuolatinis galvojimas gerokai vargina. Sprendimo priėmimas tuo labiau. Tačiau studijų pasirinkimas gali būti ne toks baisus, jei apie studijas galvosime ne kaip apie vienintelį ir negrįžtamą, nepakeičiamą sprendimą, o apie savęs realizavimo galimybę.

Ar pasirinktos studijos turi būti vienintelis galimas teisingas variantas? Tikrai, ne. Variantų gali būti daug gerų, tik reikėtų apsibrėžti kriterijus, pagal ką bus vertinamas geras tai variantas ar ne. Manau, bene svarbiausias kriterijus turėtų būti – ar šie mokslai leidžia man augti ir tobulėti kaip asmenybei ir profesionalui. Žinoma, renkantis studijas sužaidžia ir tokie kriterijai: ar ir kiek kainuoja studijos, kur (geografiškai) įsikūrusi mokykla, kokia mokyklos reputacija, kokia mokslų kokybė ir t.t. Kriterijų daug, pasirinkimų daug ir dar daugiau atsitiktinumų. Bet svarbiausia, ar tai jums tinkami mokslai.

Matome susirūpinusius moksleivius. Matome susirūpinusius jų tėvus. Matome tėvus, kurie žino, ką jų vaikas turi studijuoti. Matome tėvų norams besipriešinančias atžalas. Matome abejingus ir sakančius, kad „po mokyklos niekur nestos“. Matome užtikrintus, kad „po mokyklos darys pertrauką nuo mokslų ir eis dirbti“. Matome pasirinkimų gausoje pasimetusius, ateities spėjimuose pasiklydusius tėvus ir vaikus. Ir žinot, kas juos visus jungia? Jie dažniausiai tikrai žino, kuo nenori būti, ko tikrai nenori studijuoti arba kas tikrai nesiseka. Ir neretai šis žinojimas turi didelės įtakos studijų krypties pasirinkimui. O štai išsirinkti iš to, kas gerai sekasi, kas patinka dažnam būna misija neįmanoma. Ypač sunkiai apsisprendžia tie, kuriems „sekasi viskas“. Į juos pedagogai ir tėvai deda daug vilčių, o „man viskas sekasi“ vaikas niekaip nesugeba pasirinkti TEISINGŲ mokslų.

Kuo nebūti?

Taigi, kodėl mes taip aiškiai suvokiame kuo nenorime būti, bet stringame pasirinkdami „KUO BŪTI“? Atsakymas gan paprastas, nes atmesti lengviau, nei galutinai apsispręsti. Nes vienu ypu išbraukti 5 dalykus, kurie tau nesiseka ir nepatinka yra paprasčiau, nei iš 5 labai patinkančių išsirinkti 1. Tik vieną. Tai didelė atsakomybė. Pirmiausia prieš save, o paskui ir prieš kitus. Arba atvirkščiai. Todėl mes raginame abejojančius, kokias studijas pasirinkti moksleivius galvoti ne apie vieną studijų dalyką konkrečiai, o pažvelgti plačiau, per savo asmeninių savybių ir pomėgių prizmę. Štai jums sekasi istorija, anglų kalba ir fizika. Ką pasirinkti? Kas turės perspektyvų ateityje? Kalbos? Fizika? Galbūt, bet pažiūrėkite į šiuos mokslus šiek tiek plačiau. Kokias savybes, įgūdžius ugdys kalbų mokslai? Kuo pasižymi fizikos mokslai? Kaip ir kur pravers studijų metu išugdytos kompetencijos darbo rinkoje? Kur ir kaip bus galima pritaikyti žinias? Su kokiais kitais mokslais/darbais susiję šie mokslai? Kas juos jungia? Kuo jie skiriasi? Gal yra tokios studijos, kuriose apjungtos jus dominančios sritys?

CV-Online vykdytos moksleivių apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis abejojančių, ką studijuoti, renkasi tarp socialinių arba humanitarinių ir technologijų mokslų – renkasi tarp priešingybių, t.y. mato save keliose srityse ir tai yra gerai, nes darbuotojų įvairiapusiškumas, domėjimasis įvairiais dalykais yra labai vertinamas darbdavių.

Beje, net 35 proc. respondentų būsimas studijas renkasi pagal tai, kokie mokslai jiems patinka ir juos domina. Apklausos duomenimis, moksleiviams renkantis studijų kryptį ne itin svarbu, kokias studijas renkasi jų draugai, ko nori jų tėvai, ar ką jiems rekomenduoja kiti žmonės. Ar tai prestižiniai mokslai, ar rinkoje yra didelis šių specialistų poreikis ir ar bus galima lengvai gauti darbą baigus šiuos mokslus rūpi vos 3 procentams repondentų.

O ko nori darbdaviai?

Kaip pastaruoju metu keičiasi reikalavimai darbuotojams, kandidatams? Kokie darbuotojai yra geidžiamiausi? Kurie visuomet bus paklausūs ir turės darbo?

Jei prieš keletą metų darbo skelbimuose vyravo tokie reikalavimai kaip: aukštasis išsilavinimas, darbo patirtis, užsienio kalbų žinios, kompiuterinis raštingumas, vairuotojo pažymėjimas, tai dabar darbdaviai vis dažniau akcentuoja asmeninių savybių svarbą. Be įprastų atsakingumo, sąžiningumo, komunikabilumo, bendradarbiavimo, iniciatyvumo savybių tikimasi, kad darbuotojas pasižymės ir šiomis savybėmis:

  1. Kompleksinis problemos sprendimas (savarankiškas ir kompleksinis sunkiai identifikuojamų ir pasireiškiančių nuolat besikeičiančiomis sąlygomis problemų sprendimas)
  2. Kritinis mąstymas (loginė informacijos analizė)
  3. Kūrybiškumas (gebėjimas atrasti kažką naujo)
  4. Socialinis intelektas (savęs ir kito pažinimas per tarpusavio santykius)
  5. Nuolatinis mokymasis (mokymasis visą gyvenimą)
  6. Mobilumas (darbas nuotoliniu būdu)
  7. Laisvė (savarankiški, nepriklausomi specialistai)

Analizuoti gebančius vykdytojus keičia mokantys kurti darbuotojai. Verslo atvejų analizę keičia nuolatinis kažko naujo kūrimas. Šiuolaikinėje ir ateities darbo rinkoje nepakanka turėti aukštąjį išsilavinimą ir mokėti anglų kalbą. Kompiuterinis raštingumas ar vairuotojo pažymėjimas neužtikrins sėkmingos karjeros. Dėl sparčių darbo rinkos pokyčių yra ir bus svarbus gebėjimas greitai perprasti naujus dalykus, technologijas, bendradarbiauti globaliai, patiems kurti rinkos poreikius, patiems pasiūlyti sprendimus. Adaptyvumas, mobilumas ir nuolatinis tobulėjimas tampa kaip niekad svarbiomis savybėmis ir gebėjimais.

Žvelgiant į ateitį ir renkantis studijas, raginame atkreipti dėmesį į perspektyvias pramonės ir paslaugų sritis:

  • Gamyba (apdirbamoji): maisto ir gėrimų gamyba, baldų pramonė, chemijos pramonė
  • Inžinerinė pramonė (elektronikos gaminiai, transporto, mašinų, metalo gaminiai ir komponentai, medicinos, optikos įrenginiai)
  • IT paslaugos
  • Transportas/logistika
  • Prekyba
  • Statyba

Na, o jei viską matuojate pinigais, tai šiuo metu daugiausiai uždirba šių sričių darbuotojai:

  1. Lizingas
  2. Aukščiausio lygio vadovai
  3. IT
  4. Technologijos/plėtra
  5. Teisė
  6. Telekomunikacijos
  7. Farmacija
  8. Bankininkystė
  9. Ekonomika/finansai/apskaita
  10. Rinkodara/reklama

Apibendrinant, rinkitės pagal save, bet galvokite apie ateitį. Nepalikite visko atsitiktinumui.

Dalintis su kitais

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *