Karjeros portalas CV-Online atliko apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti, kaip darbo paieškos ir atrankos procesą vertina potencialūs kandidatai (turintys ir neturintys darbo). Pagrindiniai apklausoje keliami klausimai buvo: koks yra dirbančių ir nedirbančių darbo paieškos intensyvumas, kur kandidatai ieško tinkamų darbo pasiūlymų, kas jiems svarbu renkantis kur kandidatuoti bei kodėl persigalvoja ir netęsia dalyvavimo atrankoje?
Darbo paieškos intensyvumas
Apklausos duomenimis, 20 % turinčių darbą žmonių aktyviai ieško naujo darbo, tuo tarpu didžioji dauguma jų yra pasyvūs darbo ieškotojai. Pasyvi darbo paieška reiškia, kad ji vyksta nereguliariai, protarpiais, tam neskiriama nei daug laiko, nei dėmesio. Pasyvieji kandidatai tikisi būti surasti ir gauti patrauklų pasiūlymą.
Jie atviri naujiems ir geresniems darbo pasiūlymams, bet nelinkę atlikti aktyvių veiksmų. Jei įmonė orientuojasi į dirbančiuosius, reikia turėti omenyje, kad siekiant sulaukti tokių kandidatų dėmesio gali tekti naudoti tiesioginę darbuotojo paiešką, bei pateikti tikrai viliojantį darbo pasiūlymą.
Tyrimo duomenimis, įmonės labiausiai konkuruoja dėl dirbančių. 8 % turinčių darbą neieško kito darbo, tačiau juos suranda įmonės ir pateikia pasiūlymus.
30 % neturinčių darbo yra pasyvūs darbo ieškotojai, o 7 % – apskritai neieško darbo.
Darbo paieškai naudojami kanalai
Apklausos duomenimis, darbo paieškai kandidatai vidutiniškai naudoja 3 kanalus, populiariausias kanalas – specializuoti karjeros portalai. Jie šiek tiek populiaresni tarp turinčių darbą, o Užimtumo tarnyba ir FB populiaresni tarp bedarbių. Tiek turintys, tiek neturintys darbo labai panašiai naudojasi rekomendacijomis ar kreipiasi tiesiogiai į dominančias įmones.
Įmonės darbuotojų paiešką per rekomendacijas taip pat įvardina kaip vieną efektyviausių darbuotojų paieškos būdų.
Specializuotos darbo paieškos programėlės yra gerokai populiaresnės tarp neturinčių darbo kandidatų, o LinkedIn‘as – tarp turinčių darbą.
Kas svarbu renkantis, kur kandidatuoti
Respondentai penkiabalėje sistemoje vertino kriterijus, kiek jie svarbūs ar nesvarbūs renkantis darbo pasiūlymą. Kandidatams prioritetiniai kriterijai yra:
- Geros darbo sąlygos
- Geras atlygio paketas ir didesnis atlyginimas
Taip pat kandidatams svarbu, ar tai jiems tinkamas ir įdomus darbas, kokia yra įmonės reputacija bei ar suteikiamos tobulėjimo ir karjeros galimybės.
Motta Veiga, EDHEC verslo mokyklos Paryžiuje žmogiškųjų išteklių valdymo profesoriaus teigimu, darbuotojai bando perkelti savo įgūdžius į tokias verslo šakas, kur būtų gerbiami, gerai apmokami ir turėtų daugiau galimybių.
Kandidatams ne tiek svarbu, kokio kapitalo įmonė, nors prioritetą teikia privataus kapitalo įmonei, o ne valstybinei, ir ar gražiai atrodo skelbimas. Tai, kad darbo pasiūlymo vaizdas nėra itin svarbus kriterijus, įrodo ir CV-Online atliekama savaitės populiariausių skelbimų analizė. Dauguma didelio kandidatų dėmesio sulaukusių skelbimų neišsiskiria stiliumi, dizainu, ar originalumu, kandidatams daug svarbiau būna skelbimo turinys (optimalus reikalavimų kiekis, aiškios atsakomybės) ir siūlomas atlygis.
Respondentai prioritetą teikia darbui arčiau namų, nei nuotolinio darbo galimybei.
Ieškantys darbo taip pat kritiškai vertina savo galimybes įsidarbinti, todėl jiems svarbu atitikti visus arba didesnę dalį darbo pasiūlyme nurodytų reikalavimų. Kandidatų kiekis mažėja proporcingai didinant reikalavimų kiekį, keliant tikslius ir specifinius reikalavimus.
Kodėl persigalvoja ir toliau nedalyvauja atrankoje
Šių laikų personalo paieška ir atranka neišvengia „dingusių“ kandidatų, t.y. atsisakančių toliau dalyvauti atrankoje į kurią kandidatavo. Kas antras kandidatas persigalvoja ir toliau nedalyvauja atrankoje. Turintys darbą dažniau linkę persigalvoti ir netęsti dalyvavimo atrankoje, nes jiems darbo keitimas būna rizikingesnis, nei darbo neturintiems.
Nieko keisto, kad iš 20 atsisakymo dalyvauti atrankoje veiksnių, kuriuos vertino respondentai, pirmoje vietoje yra – gavau geresnį pasiūlymą. Antroje vietoj – suradau neigiamos informacijos apie įmonę, tai tik patvirtina kandidatų išsakytą požiūrį į įmonės reputacijos svarbą renkantis būsimą darbą.
Pokalbis dėl darbo taip pat turi įtakos kandidato sprendimui, trečia pagal dažnumą persigalvojimo dalyvauti atrankoje priežastis – po pokalbio dėl darbo pakeičiau pirminę nuomonę apie įmonę ir siūlomą darbą.
Atsisakymo priežastys:
- Gavau geresnį pasiūlymą
- Suradau neigiamos informacijos apie įmonę
- Po pokalbio dėl darbo pakeičiau pirminę nuomonę apie įmonę ir siūlomą darbą
- Suabejojau savo tinkamumu šiam darbui
- Įmonė siūlė mažesnį atlyginimą, nei nurodyta skelbime
- Atranka užtruko per ilgai
- Įmonė nesuteikė informacijos apie atrankos eigą, paliko nežinioje
- Įmonė siūlė kitokį darbą, nei parašyta skelbime
- Nesutapo mano ir įmonės atstovo požiūriai, vertybės
- Įmonė susisiekė su manimi pavėluotai, strigo komunikacija
Pagal veiksnių dešimtuke vyraujančias priežastis matome, kad kandidatai nori būti tikri dėl savo pasirinkimo ir jiems svarbus informacijos tikslumas, įmonės sąžiningumas, atrankos trukmė. Kandidatą galima lengvai prarasti, jei įmonė siūlo ne tokį darbą ir ne tokį atlyginimą, koks buvo aprašytas skelbime, jei stringa komunikacija, nesutampa vertybiniai dalykai arba kandidatas suabejoja savo tinkamu šiam darbui.
Todėl įmonės turi pasirūpinti ne tik teisingos ir tikslios informacijos pateikimu darbo skelbime, bet ir užtikrinti savalaikę komunikaciją ir ryšio su kandidatu palaikymą.
Vos 3 % kandidatų netikrina informacijos apie įmonę, visi kiti dažniau ar rečiau ją tikrina ir ne viename šaltinyje, o pats elementariausias jų naudojamas variantas – informacijos apie įmonę paieška google. Kiti populiarūs informacijos apie įmonę tikrinimo šaltiniai: įmonės tinklapis; informaciniai tinklapiai, pvz. rekvizitai.lt, sodra.lt; informacijos rinkimas iš buvusių ar esamų įmonės darbuotojų; FB ir LinkedIn.
Ne tik įmonės renka ir tikrina informaciją bei rekomendacijas apie darbuotoją, bet ir kandidatai nori įsitikinti, kad jie priima teisingą sprendimą ir nesuklys pasirinkę vieną ar kitą įmonę.
Reziumuojant, darbuotojo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo rinkos sudėties, bet ir nuo įmonės reputacijos, rinkos tendencijas atitinkančio pasiūlymo ir savalaikės komunikacijos.
—
Apklausa vykdyta internetu rugsėjo 9 – spalio 16 dienomis. Apklausoje dalyvavo 917 respondentų iš visos Lietuvos.