Mokyklos baigimas – vienas iš tų gyvenimo etapų, kai atrodo, jog visi aplink žino, ką darys toliau: klasiokė nuo pradinių klasių apsisprendė, kad bus veterinarė. Draugas iš kiemo, nuo mažų dienų lankęs muzikos mokyklą, pasirinko profesionalaus pianisto kelią. Pusseserė savo ateitį planuoja sieti su kariuomene. O ką daryti, jei tu nežinai, ko nori? Arba žinai, bet jautiesi išsunktas po 12 klasės, egzaminų maratono ir spaudimo „susitvarkyti gyvenimą iki rugsėjo“? Tokiu atveju verta susimąstyti apie „gap year“ – metus, kuriuos skiri sau.
Kas tie „laisvieji metai“?
Paprastai tariant, angliškas terminas „gap year“ apibūdina pertrauką nuo formaliojo mokymosi. Kitaip tariant, tai metai tarp mokyklos baigimo ir studijų pradžios, skirti savęs pažinimui, kelionėms, darbui ar savanorystei. Kai kas tokius metus renkasi norėdami „atsikvėpti“, bet dažnai jie virsta itin produktyviu ir prasmingu laikotarpiu.
Kodėl verta rinktis „gap year“?
Kaip jau užsiminėme įžangoje, daugelis abiturientų baigę mokyklą iškart neria į studijas. Tiesa, pastaraisiais metais vis daugiau jaunuolių ryžtasi trumpam sustoti. Ir tai – ne silpnumo ženklas, o drąsus žingsnis pažinti save. „Gap year“ gali būti ne tik poilsis, bet ir investicija į ateitį – jei tik šiuos metus suplanuoji protingai.
Štai kelios priežastys, kodėl laisvieji metai gali tapti vienu geriausių tavo sprendimų:
- Laikas suprasti, ko nori iš tikrųjų. Pasitaiko, kad abiturientai pasirenka studijas tiesiog „kad kažką studijuotų“, o po metų ar dvejų nusivilia. Laisvieji metai gali tapti galimybe išsigryninti savo pomėgius, įgyti patirties skirtingose srityse ar net savanoriauti – pavyzdžiui, padėti organizuoti renginius, prisidėti prie socialinių projektų ar išvykti į tarptautinę savanorystę.
- Darbo patirtis ir asmeniniai įgūdžiai. Per šiuos metus galima dirbti – ir net jei tai nebus svajonių darbas, tai vis tiek bus patirtis, kuria galėsi papildyti CV. Darbdaviai vertina atsakomybę, punktualumą, gebėjimą bendrauti – visa tai išsiugdoma per realų darbą.
- Kelionės ir savarankiškumas. Jei turi galimybę, kelionės – vienas geriausių būdų praplėsti akiratį. Keliaudamas išmoksti planuoti, prisitaikyti, bendrauti su įvairiais žmonėmis. Net jei tai kelionė po Lietuvą ar trumpas savarankiškas išvykimas su draugais – patirtis neišvengiama.
- Galimybė pailsėti – ir tai nėra „tinginiavimas“. Po intensyvių mokyklos metų pailsėti kartais yra būtina. Nesijausk kaltas, jei nori skirti laiko sau, skaityti, sportuoti ar tiesiog būti. Poilsis – investicija į tavo emocinę sveikatą, kuri vėliau padės sugrįžti į mokymąsi su nauju įkvėpimu.
Kada „gap year“ gali būti ne pats geriausias sprendimas?
Nors „gap year“ gali būti puikia galimybe augti, reikia pripažinti – šis pasirinkimas tinka ne kiekvienam. Jei laisvieji metai tampa tiesiog „nieko neveikimo“ laikotarpiu, be aiškių tikslų, be plano, be refleksijos, gali būti, kad tai tik atidėliotas startas, o ne sąmoningas sustojimas. Pavojus slypi tame, kad lengva įklimpti į patogią rutiną, kai rytas prasideda pietų metu, o slenkančios dienos nepastebimai virsta mėnesiais…
Taip pat verta gerai įsivertinti savo motyvaciją: ar renkiesi pertrauką, nes tikrai jauti, kad tau to reikia, ar todėl, kad bijai priimti sprendimus ar esi visiškai pasimetęs? Pastaruoju atveju verta pasikalbėti su karjeros konsultantu, psichologu ar bent jau su patikimu suaugusiu – kartais sprendimus galima atrasti tiesiog juos garsiai įvardijus.
Be to, „gap year“ gali būti sudėtingesnis pasirinkimas tiems, kurie lengvai praranda vidinę discipliną. Studijos dažnai suteikia struktūrą, o pertrauka ją atima – ir ne kiekvienam paprasta susikurti ją savarankiškai.
Kita svarbi detalė – finansai. Jei planuoji keliauti ar savarankiškai gyventi, verta realistiškai įsivertinti, kiek tai kainuos ir ar turi galimybių bent iš dalies save išlaikyti. Priešingu atveju „gap year“ gali tapti priklausomybe nuo tėvų kišenės, o tai dažnai prideda įtampos tiek jaunuoliui, tiek šeimai.
„Gap year“ – tai ne magiškas sprendimas visoms problemoms, bet puiki proga paspausti pauzės mygtuką ir susivokti, ką nori veikti ateityje. Jei šiuos metus praleisi sąmoningai, smalsiai ir aktyviai, jie gali tapti stipriu pagrindu tavo ateities sprendimams. Svarbiausia – nedaryti nieko tik dėl to, kad taip daro visi. Kartais būtent žingsnis į šoną padeda geriau suprasti, kur iš tikrųjų nori eiti.
