Gan dažnas atvejis – darbo skelbimai su plačiais siūlomo atlygio rėžiais ir prierašu, kad atlyginimas priklausys nuo kandidato kompetencijų. Bet greičiausiai, atlyginimas labiau priklausys nuo kandidato derybinių gebėjimų, pasitikėjimo savimi, darbo rinkos ir darbo užmokesčio situacijos išmanymo.
Pagal 2019 metų liepos 27 dieną įsigaliojusią Darbo Kodekso nuostatą – darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį ir (arba) dydžio intervalą, darbdaviai nepažeidžia įstatymų nurodydami atlygio intervalą „nuo iki“, tačiau CV-Online Recruitment personalo atrankų skyriaus vadovė Rasa Masteikienė pastebi ir tam tikrų gudravimų arba neteisingų šios nuostatos interpretacijų.
Kodėl įmonės siūlomą darbo užmokesčio dydį pateikia kaip intervalą ir kuo ši praktika gali būti ydinga?
Anot R.Masteikienės, šią, atlyginimo pateikimo intervalu, taktiką dažnai naudoja tie darbdaviai, kurie nenori, kad tikslų naujam darbuotojui siūlomą atlyginimą sužinotų esami darbuotojai. Nenori jų nuvilti, nenori iššaukti atlyginimų kėlimo klausimo. Tačiau nepagalvoja, kad darbuotojus dar labiau nuvilia slepiamas atlyginimas.
-Kita priežastis – su plačiu atlygio rėžiu darbdaviai tikisi pritraukti nuostabių kandidatų, bet už mažiausią atlygį. Jie bando laimę surasti žvaigždę, bet pigiai, – pasakoja Rasa.
„Kai kurie darbdaviai pozicijoms, kurių atlygis susideda iš dviejų dalių: fiksuotos ir nuo rezultatų priklausančios, pvz. pardavimų vadybininkams, skelbimuose nurodo atlyginimą nuo fiksuotos dalies iki galimo aukščiausio atlygio su priedais. Įmonė tarsi parodo, kokios yra uždarbio galimybės ir net nežino, kaip kitaip ir tinkamai būtų galima nurodyti siūlomą atlygį. Tai nėra teisinga. Dėl tokios klaidinančios informacijos galima lengvai prarasti kandidatus. Darbo skelbimuose darbdaviai turėtų rodyti fiksuotą/bazinį atlyginimą, o visus priedus ir bonusus reikėtų nurodyti atskirai, pastabose, papildomoje informacijoje ar pan. Jei darbdavys taiko į platesnę auditoriją ir ketina svarstyti tiek mažai, tiek ir daug patirties turinčius kandidatus, tuomet papildomoje atlygio informacijoje galima detalizuoti, koks atlyginimo intervalas siūlomas, pvz. 1-2 metų ir koks 3-5 ar 10 metų patirtį turintiems kandidatams, “ – pataria personalo atrankų specialistė.
Taigi klausimas darbdaviams, ar norite surasti konkrečioms pareigoms tinkamiausią darbuotoją, ar tiesiog norite pasipildyti duomenų bazę potencialiais darbuotojais?
Jei renkatės pirmą variantą ir turite apsibrėžę tinkamo kandidato profilį, turbūt būsite pasidarę namų darbus ir žinosite, kokia šio tinkamiausio kandidato rinkos vertė. Tuomet darbo skelbime siūlomo atlyginimo rėžiai neturėtų būti nuo naujoko iki aso lygio.
Pasirinkusieji antrąjį variantą su kandidatais iš esmės žaidžia žaidimą „suraskim gerą specialistą, bet kuo pigiau“. Pagalvokite, ar norėtumėte atsidurti šių kandidatų vietoje ir bandyti atspėti „teisingą“ atlyginimą? Tokia taktika kandidatams kelia daug klausimų ir abejonių. Į darbo skelbimą su plačiu atlygio intervalu gali atsiliepti ne patys tinkamiausi, o tik bandantys laimę kandidatai.
-Ne vienas kandidatas yra minėjęs, kad platūs atlygio rėžiai jiems – visiškas galvosūkis, – sako R.Masteikienė, – jie nežino ką daryti ir į kokį atlyginimą taikyti? Mažesnį, vidutinį ar aukštesnį? Kai kurie kandidatai perima darbdavio taktiką ir sako, kad jiems tinka siūlomo atlygio rėžiai, tuomet jau darbdavys nežino, kokio tiksliai atlygio nori kandidatas. Taigi, abiem pusėms būtų paprasčiau, jei atlyginimas darbo skelbime būtų nurodytas tiksliai ir aiškiai, vengiant itin plataus intervalo.
-Kita vertus, atlyginimas yra derybų klausimas, – tęsia specialistė, – kandidatams rekomenduoju pasiruošti šiam klausimui, pasitikrinti savo pareigų rinkos vertę tinklapyje www.manoalga.lt, įvertinti savo kompetencijas, patirtį, įgūdžius. Mažai patirties turintys neretai taiko į apatinę siūlomo atlygio ribą. Daug patirties ir gerą darbą turintys profesionalai apskritai nelabai domisi naujo darbo pasiūlymais, todėl juos sumedžiojusi įmonė greičiausiai pati siūlys viršutinę atlygio intervalo ribą.
– Jei darbo skelbime matote plačius atlygio rėžius, kandidatams patarčiau reikalavimus vertinti šiek tiek lanksčiau, nes tikėtina, kad įmonė taip pat lanksčiai reaguos ir į potencialius darbuotojus. Gali būti, kad įmonė vietoj vieno „senior“ yra pasiruošusi priimti du „junior“, – įžvalgomis dalinasi R. Masteikienė.
Sąžiningo ir teisingo atlygio linkėdama,
HR mitų griovėja Rasa Masteikienė
