Darbo laiko nustatymas – be diskriminacijos.

Priimant sprendimus dėl darbuotojų darbo laiko trukmės, darbo valandų, lankstaus darbo, privalomų arba papildomų atostogų negalima diskriminuoti amžiaus, lyties, negalios ir kitais įstatymų saugomais pagrindais.

Pavyzdžiui, darbdavys atvirai reiškia nepalankią nuomonę apie vyrus, einančius tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, nes, jo manymu, vyrams tai nėra taip svarbu. Toks darbdavio požiūris gali atbaidyti organizacijoje dirbančius vyrus nuo pasinaudojimo savo teise į tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas.

Tam tikrais atvejais nediskriminavimo principo užtikrinimas reikštų darbo laiko ir darbo valandų pritaikymą pagal darbuotojų poreikius. Pavyzdžiui, darbdavys nustato fiksuotą darbo režimą, kai visiems darbuotojams visą pamainos laiką privaloma būti darbovietėje vienodu nustatytu laiku, ir nesutinka susitarti su darbuotojais dėl individualių darbo laiko režimų.

Toks sprendimas galėtų sukelti sunkumų negalią turintiems ar norintiems laisvai užsiimti religine praktika darbuotojams. Fiksuotas darbo režimas gali neigiamai paveikti ir darbuotojus, kurie augina vaikus vieni. Kadangi daugumą vienišų tėvų paprastai sudaro moterys, toks darbdavio sprendimas galėtų prilygti netiesioginei diskriminacijai lyties pagrindu.

Lankstus darbo laiko režimas gali apimti:

  • darbo pradžios ir pabaigos laiko pritaikymą;
  • individualų pamainų tvarkaraštį;
  • galimybę dirbti nuotoliniu būdu;
  • galimybę skirtingomis dienomis dirbti skirtingą valandų skaičių;
  • galimybę daryti ilgesnę pertrauką tarp darbo valandų ir panašiai;
  • gavus prašymą, pritaikyti nedarbo dienas pagal darbuotojo išpažįstamos religijos šventes, jei tai nesutrikdo organizacijos veiklos

Tekstas parengtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, DAUGIAU SKAITYKITE – http://www.lygybesplanai.lt/.

Dalintis su kitais